New FF Svajonės kartais išsipildo THE END

kuo greiciau tesini. nezudyk prasau.. ;))

kuo greičiau tęsinio :))

29 skyrius
-Dar toli,-vis nekantravo Kamilė
-Jau atvažiavom,-sustabdė automobilį Alexas.
Jie išlipo šalia miško esančioje aikštelėje. Jau buvo pradėję temti, o aplinkui nė su žiburiu nerastum žmonių.
-Kodėl tu mane čia atsivežei?-sunerimo Kamilė. Alexas paėmė iš mašinos paslaptingąjį maišelį.
-Nebijok,- padrąsinančiai tarė jis. –Eime,-paėmęs už rankos, nusivedė ją miško takeliu.
-Jau beveik atėjom. Dabar užsimerk, ir būk gera, nesukčiauk,-saldžiai tarė Alexas.
-Taigi aš išgriūsiu!
-Aš laikau tave už rankos, manau leisčiau tau išgriūt?
-Gal ne...
-Gal?- pakėlė antakį Alexas.
-Na, gerai,- nusišypsojo Kamilė ir stipriai užsimerkė. –Pasitikiu tavim.
Ir ji ėjo drąsiai, nes žinojo, kad Alexas ją saugo, tarsi angelas sargas, šalia jos, tik matomas ir jaučiamas .Ir labai mylimas.
-Gali atsimerkti, jau atėjom.
Pramerkusi akis, Kamilė negalėjo ištarti nė žodžio. Prieš ją driekėsi nuostabus peizažas: ežeras ir už jo besileidžianti saulė. O šalia kranto, buvo patiestas pledas, apkrautas vaišėmis, o tolėliau palapinė.
-Tai nieko nepasakysi?- pasisuko į ją Alexas.
-Aš be žodžiu,-apšalusi stovėjo Kamilė
-Gerąja ar blogąja prasme?- susikrimto Alexas
-Tai aišku, kad gerąja, kvailuti,- pagaliau nusišypsojo Kamilė.-Čia nuostabu...
-Gerai, kad tau patinka,- nudžiugo Alexas. -Čia viskas mums. Tikiuosi liksi čia su manim per naktį?
-Su tavim? Vienoj palapinėj? Gali būti pavojinga.-rimtai tarė Kamilė.
-Tu manai, kad aš blogas?
-Juokauju, gi,- sukikeno Kamilė.-Tu labai geras. Tai gal jau atskleisi kas tame maišelyje?
-Nieko ypatingo, tik tavo drabužiai. Gamtoje juk nesėdėsi su aukštakulniais, o paslapties negalėjau išduot, tad paprašiau tavo tetos, kad sukrautų tau mantą. Tikiuosi nepyksti,-prikando lūpą Alexas.
-Nepykstu. Puiki staigmena, Alexai.
Jie susėdo ant pledo, vienas šalia kito. Gurkšnojo raudoną vyną, valgė sūrį ir vynuoges.
-Tikiuosi tu nenori manęs nugirdyti?- Alexui pilant po antrą stiklinę vyno tarė Kamilė.-Man dar reikia Sofijai pranešt, kad negrįšiu.
-Tetai viskas raportuota,-žavingai nusijuokė Alexas. -Pasikalbėkim rimtai, Kamile...apie mus...ką tu man jauti?-Alexas atsisėdo prieš ją ir paėmęs už rankų žiūrėjo į akis.
-Jei nebūčiau išgėrus, turbūt taip atvirai nepasakyčiau...Kai tavęs nepažinojau aš tavęs nekenčiau, nes mylėjau... . Nekenčiau, nes vis dar buvau nuo tavęs priklausoma, kaip nuo narkotikų, kai tuo tarpu, tau buvo ant manęs nusispjaut, nes tu manęs net nepažinojai, nežinojai ką jaučiau...Po istorijos su Laura buvo tas pats,- išliejo savo jausmus Kamilė.
-Suprantu, kaip tau buvo sunku...Bet aš irgi kentėjau, kai tu nenorėjai manęs išklausyt...Kamile, niekados negalvojau, kad po Ingrid kam nors ištarsiu šiuos žodžius. Aš esu įsitikinęs, kad ne per anksti juos ištart, nes tu esi TAS žmogus, MYLIU TAVE ,myliu taip stipriai, kad nemoku tau net tos meilės išsakyti,- netikėtai prapliupo lietus, nutraukęs Alexo žodžius.
Dideli lietaus lašais talžė juos. Jie buvo kiaurai permirkę, bet sėdėjo tarsi nepastebėję to lietaus. Keletą minučių negalėjo atitraukti žvilgsnio vienas nuo kito. Tuo momentu nereikėjo žodžių, jie vienas kitą suprato iš akių. Staiga, Alexas pasilenkė prie Kamilės, ir ji pajuto jo aksomo švelnumo lūpas...

Turėsit pakentėt šiek tiek, nes ryt būsiu užsiėmus labai ir negalėsiu parašyt kitos dalies;[

tiesiog be zodziu :44:
vnž, reikia toliau tęst :DDD

Toliau.

Man taip lengva skaityt,nes labai lengvai išdėstytos mintys,
nežinau,kaip tai tavo lietuvių mokytojai atrodo,bet atrodo blogai ;D
Ai nekreipk tu į ją dėmesio,svarbu man laaabai patinka,ir kitom ;D
Lauksiuu.:))

tesinio!!!

30skyrius
Alexas įsisiurbė į jos lūpas taip stipriai, kad Kamilei rodos nebebuvo kuo kvėpuoti, bet jis buvo supratingas ir leido išgerti gurkšnį tyro oro, nusišypsojo ir vėl paniro į stebuklingą pasaką. Vis dar pliaupė lietus, pasigirdo griaustinis, o kažkur tolumoje dangus nušvito nuo žaibo blyksnio. Buvo šalta. Bet juos šildė, rankos apsivijusios aplink kūnus ,tarsi vijokliai , o pilvus kuteno plazdantys drugeliai. Ta stebuklinga akimirka rodos tęsėsi amžinybę, tik ,kai audra įsisiautėjo, jie atsitraukė vienas nuo kito.
-Mes kiaurai šlapi,-nusipurtė Alexas. Nors buvo tamsu, bet Kamilė jautė, kad jis šypsosi.
-Ko šypsaisi?-paklausė ji.
-Ką,?-sukikeno Alexas .-Iš kur žinai?
-Jaučiu.
-Na, jei taip jauti, tai pasakyk ką dabar darau,-paklausė Alexas
-Dabar tu užsimerkei,-nusijuokė Kamilė.
-Ei, tu gal turi naktinį matymą ar ką?- žaviai nusijuokė Alexas.
-Kažkas panašaus. Tai taip ir neatsakei ko šypsojaisi?
-Todėl, kad rezgiau piktus planus,- Alexas staiga paėmė ant rankų Kamilę, ir nubėgo link mėnulio apšviesto ežero.
-Alexai! Paleisk!-kaip maža mergaitė besijuokdama tabalavo kojom Kamilė. –Kur tu mane neši?
-Išsimaudysim,- linksmai tarė Alexas.- Kai lyja, būna labai šiltas vanduo.
-Taigi mes su drabužiais!
-Koks skirtumas, vis tiek mes šlapi iki pat siūlo galo,- pasakė Alexas ir pradėjo bristi į vandenį. –Įmest ar pati įlipsi?-žaviai šypsojosi Alexas.
-Renkuosi trečią variantą,- prikando lūpą Kamilė.
-Ei nesukčiauk, tokio nėra,- nusikvatojo žaviausias pasaulyje vaikinas.-Mest?
-Ne!!!Geriau pati,-Kamilė išsilaisvino iš Alexo glėbio ir pati įšoko į vandenį.
-O aš taip norėjau tave įmest,- Alexas priplaukė prie jos ir apkabino. –Žinai ką? Aš myliu vasarą...myliu lietų, audrą, griaustinį, bet užvis labiau myliu tave...,-Alexas gundančiai pabučiavo Kamilei į kaklą
-Niekados nebūčiau pagalvojus, kad būsiu šalia tavęs, tu mane bučiuosi ir sakysi nuostabiausius pasaulyje žodžius...prieš kurį laiką, tai man būtų atrodę, kaip svajonė, kuri niekados nebus įgyvendinta....
-Toks jau tas gyvenimas,-Alexas apipylė ją mažų bučinukų lietumi.-Svajonės kartais išsipildo, reikia tik labai tuo tikėti...Myliu Tave, Myliu, man neatsibos kartoti šiuos žodžiu tau,- Alexas užčiaupė, beprasižiojančias Kamilės lūpas, bučiniu.

o Diev, kaip gražuu ;//
DAAR

Kaip miela ;)

kaip romantiska :44:
vel gi tesinio reik, kitaip juk neapseisi :juokiasi: :44:

Išprotėsiu, darrrrr.... :44:

ahhhh. . .
Kaaaaaip ta romantika užveža! :44:

Tęęęsinio!!;)))

Gabrielė rašo:

Kodėl taip ilgai tęsinio nėra? :07:

Jo, taigi laukiam nesulaukiam :juokiasi:

Nlb turėjau laiko rašymui, bet dabar pažadu pasitaisyt;]]galit ir šnd sulaukt kitos dalies. ačiū,kad nepamiršot dar;**

31skyrius
-Kažką norėjai sakyti?-paklausė Alexas, atitraukęs lūpas nuo josios. –Atsiprašau, kad pertraukiau, bet negalėjau atsilaikyti,-prikando lūpą jis.
-Mmm..nieko tokio...Man šaltoka...
-Tai eikim tada į palapine,-pakėlė antakį gražuolis
-Čia buvo kažkokia paslėpta mintis?-nusijuokė Kamilė.
-TIKRAI ne,- nusikvatojo jis.
-Na ,tarkim, pasitikėsiu tavim. Alexas paėmęs ant rankų, išnešė Kamilę iš vandens į smėlėtą krantą.
-Aš dabar eisiu į palapinę persirengt, o tu palauk čia,- tarė Kami.
-Ei, tu žiauri...
-Kodėl?
-Paliksi mane vieną, lietuje, aš gi sušalsiu ir susirgsiu,-nukabino lūpą Alexas.
-Aš greitai nieko neatsitiks. O kur mano drabužiai?
-Oh shit, palikau juos lauke, jie visi bus permirkę!-žavingai nusijuokė Alexas.
-Čia tavo plano dalis?-prikando lūpą Kamilė.
- Tikrai ne,-pašiaušė šlapius savo plaukus Alexandras. Nesijaudink, duosiu savo drabužius, jie palapinėj, sausutėliai.
-Tada gerai, bet vis tiek turėsi palaukti čia,- kaip paguodos prizu, Kamilė trumpu, bet saldžiu bučiniu apdovanojo Alexą.
Po poros minučių ilgo laukimo, Kamilė sušuko iš palapinės:
-Aš jau, gali ateit!
-Tu tokia graži, net su vyriškais, aiškiai tau per dideliais drabužiais, nubėgusiu makiažu ir šlapiais plaukais, sakyčiau, atrodai labai gundančia,- nužvelgę ją nuo galvos iki kojų.
-Baik, Alexai,- sukikeno Kamilė. –O kuo tu persirengsi? Kiek mačiau liko tik juodi džinsai...
-Tai gerai,- tarė Alexas ir nusirengė maikutę. –Busiu tik su džinsais.
-Bet gi tu sušalsi, man nesmagu, kas atėmiau iš tavęs paskutinius drabužius...
-Tai tu turėsi mane sušildyt,- šelmiškai nusijuokė Alexas, besivilkdamas sausus džinsus.
-Na ir tavo mintis, taip ir galvojau, kad bus pavojinga su tavim,- tarė Kami.
-Angelėli, nežinau ką tu galvoji, bet aš turėjau omeny, kad turėsi mane apsikabinti ir nieko daugiau,-nusikvatojo Alexas.
-Ammm...,- pasimetė Kamilė. –Gražiai skamba “Angelėli“
-Patinka? Tada nuo šiol tave taip ir vadinsiu. Gerai?- Alexas apsikabino Kamilę ir ji pajautė jo šaltą kūną.
-Labai patinka...o aš tave vadinsiu Alexiuku, man labai mielai skamba...
-Okey, man patinka. Vaikystėj mane taip vadino mano mama, viena iš svarbiausių moterų mano gyvenime. Dabar pirmą vietą užimi TU.
-Tikiuosi tai nebus tik eilinis, pigus vasaros romanas. Alexiuk, aš juk čia nebūsiu amžinai. Mano tėvai, draugai, galų gale mokslai-Lietuvoje. Mes turim tik šią vasarą, ką darysim kai ji pasibaigs?-susikrimto Kamilė.
-Mes turim dar du nuostabius mėnesius, per anksti galvoti į priekį, bet pažadu, mes būsim kartu, dar nežinau kaip, bet būsim...aš pažadu...o dabar, blogas mintis nuvyk,- perbraukė pirštu per jos veidą. –Einam miegučio, angelėli, ryt laukia dar viena nuostabi diena.
Ir jie miegojo visą naktį apsikabinę, nė minutės nepaleido vienas kito iš savo glėbio.
Kitą rytą Kamilę pažadino paukščių čiulbesys ir karštis tvyrantis palapinėje.
„Greičiausiai dabar gerai po pietų“-pagalvojo besirąžydama Kamilė. „Ei, o kur Alexas?“

Labai gražu.Tęsinio ;)