FF:Ingrid gyvenimas. THE END.

Pagalvojau, kad visos labai žiauriai užstūmėt ant Ingrid, o juk ji irgi žmogus :D
Taigi, nusprendžiau parašyt visą šitą EUROVIZIJĄ, Alexą ir jos draugą jos akim.
Jaučiu nieks neskaitys, nes visos jos nekenčiat, bet…:)

Pirmoji dalis

Jėėėėj. Šeštadienis. Atsikeliu ir nuskrendu prie lango (panelės, perkeltine prasme, žinoma :D). Žiūriu: saulė ir devynios galybės pastatų. Nieko naujo ar nematyto. Pasidarau kakavos (kvailas įprotis. Alexas visada ją gerdavo rytais) ir nueinu į balkoną. Klesteliu į kėdę, o Saulė tuo metu nesnaudžia: spigina į veidą kaip pasiutus. Iš lėto geriu kakavą, o tada išgirstu mobiliako signalą. Gavau žinutę. Tai pažadina mano mylimąjį.
-Labas rytas, brangioji!,-išgirstu šnekant Karlą.-kas tokiu ankstyvu metu drįsta rašyti tau žinutes ir žadinti mane?
-Sveikuolis, Karliukai mažučiukai,-juokdamasi atsakau,-Tik turiu tave nuliūdinti: deja, negaliu skaityti žinučių, neturėdama telefono, todėl ir siuntėjo nepasakysiu....
-Ateik čiaaaa,-girdžiu užgiedant,-kviečiuuuu taveeee lovon.
Pribėgu prie Karlo ir pakšteliu jam į žandą.
-Prigulk prie manęs,-pamerkia jis man akį.
Aš paklusini, todėl atsigulu šalia.
-Ėj, brangioji, tai kaip dėl mūsų vestuvių? Kodėl tu jas vis atidėlioji? Nebemyli?
Išgirdus šį klausimą nutirpstu. Nebežinau ką sakyti, išsyk išraustu. Širdyje-prieštaringi jausmai. Karlas klausiamai pasižiūri.
-Na, tiesiog man dabar svarbiausia karjera. Turiu keletą koncertų. Pelningų.
-Bet gi jie tik kelias dienas per mėnesį. O vestuves atidėlioji jau nuo 2008 metų.
-Naaa....bet.....kadangi...
-Tai tu jo vis dar nepamiršai. Kad ir ką daryčiau-jis visur su tavim.
-Visai ne,-skaudžiai pameluoju,-Alexą pamiršau jau seniai. Žinai, tas įvykis ir visa kita.
-O matau, kad meluoji pati sau. Dabar jei pažiūrėčiau, kad parašė?
-Nereikia. Nereikia. Nereikia. Prašau.
Jis griebia telefoną, ir perskaito žinutę. Tada piktai pasižiūri į mane ir numeta mobilųjį ant lovos. Atsidėdu. Karlas nulekia į vonią. Po penkių minučių išgirstu trinktelint duris.
Nesiveju. Beviltiška. Piktą vyra vytis visiškai BEVILTIŠKA.
Prisimenu mūsų barnio priežastį.
Čiumpu telefoną.
O Dieve, Ingrid, šįkart nebeišsisuksi.....

Taigi, jei ką sudomino, bandysiu pratęsti.

Naaa....bet.....kadangi...

prajuokino. dar ;)

Tikrai sudomino dar...

dar...

TOLIAU!!!

Šita dalis bus ilga! Kantrybės, panelės!


Antroji dalis.
Perskaitau tą sumautą (atleiskit) žinutę. Ir...ir kvatoju it arklys nepabalnotas. Vistiek tas Karlas kažkoks nenormalus. Rašo Normanas, kitaip mano brolis: „Sveikutė!!! Gražus rytas!!! Einam prasiblaškyt ir išgert kakavos. Gūūūūd? Bučiuoju.”
Nejučia mano mintys nusklysta pasiganyt į pievą, jaučiu, kad jos jau rupšnoja žolę. Prisimenu Alexandrą. Ėj, kada jis paskutinįjį kartą man rašė? Turbūt prieš kokį mėnesį. Prisimenu tą žinutę: “Šįvakar man didi diena. Nacionalinė atranka į Euroviziją. Daina skirta Tau. Tu mano fėja. Nepamiršau tavęs. Prašau, laikyk kumščius, špygas arba fakus. Viskas neša laimę.” Laikiau špygas, nes laikyt fakus atrodė gan nepadoru. Jis laimėjo. LAIMĖJO. Karlas tada buvo įsiutęs. Cituoju:”Kaip tu drįsti žiūrėt tą nesveiką renginį? Vėl prisiminsi tą iš A raidės, vėl kankinsies, vėl mane pamirši.” Jis buvo beveik teisus.
O šiandien prasideda Eurovizija. Tikiuosi, Alexanderis laiko savo liežuvį už dantų ir nieko apie mane nepasakoja. Nes bus žiauru. Jis žavus berniokas, Norvegijos panos jau dabar jį pamačiusios apatinį trikotažą pasiunčia o kas bus, kai padainuos Maskvoj? Būsiu labiausiai norimas nužudyt žmogus Europoj…
Dievulėliau, visai negalvoju apie Karlą. Tik apie Poną Kakavą. Och.
Atrašau broliui:”Mielasis idiote! Per tave susipykau su Karlu, bet susitinkam! Kur? Kada?”
Po minutėlės gaunu atsakymą:“Ak mieloji seserie! Susitinkam centre. Po pusvalandžio.”
Nusiunčiu trumpą atsakymą “OK!” ir pradedu ruoštis.

-----------------------------
Lūkuriuoju Normano gal penkioliką minučių, kol jis pagaliau teikiasi pamaloninti mane savo astiradimu. Iš tolo šviečia šypsena. Jėtau, net nešviečia, o tiesiog akina. Staiga jis pakeičia kryptį ir nubėga už medžio. Laukiu toliau. Misteris Nenormalusis kyšteli galvą iš už medžio. Juokiuos. Po ilgo laiko tarpo tikrai nuoširdžiai juokiuos. Tada pribėgu prie medžio ir jį apkabinu. Sušnibždu:
-Myliu tave, ponuli!
-ŪŪŪŪŪ, tetule! Keliaujam ledų.
Su dviguba porcija ledų prisėdam ant suoliuko.
Papasakoju visą tą istoriją su Karlu. Normanas pažiūri į mane ėriuko akim ir sako:
-Arba jis tikrai yra ateivis, kaip aš tau kažkada jau ir minėjau, arba jis beprotiškai tave myli. Žinoma, labiau tikėtinas pirmasis variantas. O jis prieš eidamas miegot nenusiima kaukės?
-Ha ha ha,-dirbtinai nusijuokiu,-tu kaip visada-Didysis Tvarto Patarėjas. Prašau, pasakyk ką nors. Patark. Karlas pamanė, kad ten Alexanderio žinutė.
-Tai ką, jis mano, kad Alexas būdamas Maskvoj, skraido pas tave ir jūs susitikinėjat?
-Ką aš žinau, ką jis dabar galvoja.
-Sakyk, kad mes pora,-nutaiso brolis rimtą veidą.
-Po to dar pridursiu, kad turiu nuo tavęs vaiką, o mes jau šešerius metus susituokę. Nenusišnekėk.
-Žinai ką, Ingrid? Tu myli Alexą kaip beprotė. Iki ausų. Kodėl tu jį palikai?
-Turėjau savų priežasčių.
-Nebegalvok apie jį. NUSTOK kankint Karlą. Jis dužęs, bet myli tave.
Vėl tas telefonas. Kam ko dabar reikia?
Žinutė. OMG! ALEXAS PARAŠĖ!

Tęsinio!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!

DAR! : DD

toliau...

man patiko brilio ir sesers susirašinėjimas. taip juokingai :D dar!

Tęęęsk

Tęsk, įdomu.

"Mėnulyje bendrauja su savo best friend-ateiviais." :juokiasi:
luzau :juokiasi: :51:
Tesinio... :)))

Tęsinio

dar dar dar!
Misteris Kakava - čia tai geras!

Linksmybės prasideda!

Ketvirtoji dalis.

Joooo. “Pavarė“ mažučiukas-Kakavinis berniukas. Antarštė-Tobula Nesąmonė: „Alexanderį palikusi mergina gąsdina jį SMS žinutėmis“. Straipsnyje-nieko gero. Perskaitau jį vietoj. Stoviu ir negaliu patikėt žurnalistų kvailumu ir Alexo ilgu liežuviu. Esmė-kokia Ingrid bloga, kaip ji įskaudino Alexanderį, koks jis vargšas ir kaip kankinasi. Tiek to. Bet juk tą žinutę siunčiau ne iš pykčio, nekentimo ar pagiežos. Tai buvo nelabai mandagus prašymas „atšokti“. O ką man daryt? Mintis nutraukia įkyrus telefono cypcėjimas. Kaip višta, po galais. Dar negana straipsnio. Pamačiusi skambintojo vardą tiesiog įširstu. Normanas. Dar tas su savo kvailais juokeliais ne vietoj.
-ALIO!!!!!,-taip suklykiu, kad nubaidau kakojančius balandžius ant stogų.
-Ėėėėė, seserie! Ramiai! Ko čia klykauji? Nori manęs neprigirdinčio? Kam išsipasakosi tada?
-Ko reikia? Dėstyk pagrindinę mintį. Skubu.
-Žinok, „Norway sun“ viršelis manęs nenudžiugino. Anaiptol.
-Ką aš galiu padaryt?
-Kodėl rašei JAM tokią nesąmonę?
-O kaip man mandagiai paaiškint, kad mano gyvenimas dabar kitoks. Be jo. Be prisiminimų. Be noro būt kartu.
-Žinai, geriau galėjai parašyt, kad myli jį. Dabar tau r-a-g-u-o-l-i-s,-skiemenuoja jis man žodį,-Aš pažadu. Pats parašysiu straipsnį ir duosiu tavo mažutės nuotraukų, kuriose tu maudais NUOGUTĖLĖ!
-Jei dabar būčiau šalia tavęs, pajustum, koks skanutis mano kumštis.
-Bet aš nesu šalia tavęs, o tu kvailiausia moteris Europoj, ar bent Norvegijoj-tikrai.
-Ačiū, brangenybe, mano deimante iš Kinijos.
-Nereikia to sarkazmo. Kaip ateivis begyvena? Grįžo iš pasiskraidžiojimo su žaliaisiais draugais skraidančia lėkšte?
-Ne. Nebežinau ką manyt. Tikrai. Jis mane metė. Karlas mane metė. Grynai mane visi metė,-ašaros kaupiasi akyse,-Nebegaliu daugiau. Dar Karlo nesąmonių man lyg per mažai. Kakavius irgi vietoj nesėdi. Bent gerai, kad nuotraukų nedavė, neišspaudintos. Jei išspausdintų, jaučiu šakės man.
-Tai jau taip. Išprievartautų tave žurnalistai su fotoaparatais. Patikėk.
-Suprantu. Bijau, kad taip ir atsitiks.
-Bet jei nuotraukų nėra-nieko baisaus. Niekas neatpažins tavęs. Vardo neužtenka.,-ramina mane brolis.
Boža*, kaip jis klydo. Ir aš klydau.
___________________________________
Boža*-rus. Dieve

si dalis - :juokiasi: :juokiasi: :juokiasi:
tesinio... :)

Labai smagi istorija. Tęsk ;>>*

Pats parašysiu straipsnį ir duosiu tavo mažutės nuotraukų, kuriose tu maudais NUOGUTĖLĖ! :juokiasi:
o tu kvailiausia moteris Europoj, ar bent Norvegijoj-tikrai. :juokiasi: