Naujas ff " Muzika kuri sujungė mus".

break baik :D paspringau :D

Ne kokia dalis :D Pritariu ankščiau rašiusioms šiek tiek suvėlei :DD

krč, sustumėt ir nepagailėjot :D:D

tu irgi mūsų nepasigailėjai :D

tai, kad jūs zyzėt :D dabar, sedėkit ir laukit pusę metų kitos dalies :D

tai kad vos šitos sulaukėm laukėm čiut ne puse metų tik nepadaryk dar kartą taip !!!!!!!! xD

Tai gal jau praėjo tie "pusė metų"? :D

nepraėjo:) ir nepraeis turbūt:D

Jaučiu man kaukštėlėjo koks Zoro botagu per galvą, arba susimaišė gyvenimas į vieną skanią baltą mišrainę primenančią kalėdas. Bet aš šitą fanfictioną noriu tęsti, nepaliksiu mamytės, Marijos ir Alekso likimo valiai. Taigi vuolia, nežinau kaip susitvarkysiu su dviem ff, bet aš pabūsiu Halkas. ačiū. :D

JĖJĖJĖJĖJĖJĖJĖĖĖĖĖ :DDDDD (dance)(party)

durna tu, su dviem ff duotis? :DDD nu bet afigienai XD

kaip gerai :DD

Pareinu aš, su pievom nes visos mintys kurias buvau ankščiau suplanavus dingo :D pabėgo kažkur. :D

20 dalis.

Va čia tai košmaras, kaip man jaustis? Aleksas padarė visas lietuvaites, prisidirbo, apie jį rašo laikraščiai, o aš sėdžiu ir durnių volioju.
-Mažiukou, gal bent kartu grįštam į Norvegiją? Ar žadi likti čia? – šoviau jam kelis klausimus tik įėjus pro duris.
-Marija, tu man atleisi? Prašau..grįštam į Norvegiją, gyvenam laimingai. Aš durnelis, pasakyk ką man daryt? – pradėjo kalbėt tokiu balseliu, kad galvojau jog tuoj apsiverks.
-Žinai ką daryt? Išnykt, bet primiausia grįžtam kartu, aš paniškai bijau lėktuvų, tu juk žinai. – juokiausi.
-Bet..atleisk man, aš myliu tave, Marija..- šokinėjo aplink lyg Brisius.
-Alexanderi Rybakai, ramiau. Tu bent žinai ką tu padarei? Gal tau viską paaiškint? Neatleisčiau nors ir norėčiau. – traukiau lagaminą iš spintos. –Kraunamės daiktus ir nykstam iš čia, kol dar žurnalistai pro langus nelipa.
Jis užtilo, man jo pasidarė labai gaila, bet sąžinė neleido atleisti, o ypač tokio dalyko.
-Greičiau, judinkis, noriu namo! Noriu viską baigti! – rėkiau eidama pro duris. Aleksas išėjo paskui mane, mes įlipome į taksi ir visą kelia iki oro uosto nėprunkštelėjom.
Lėktuve pajaučiau kaip jo galva lengvai atsitrenkė į mano petį, aš jo neatitraukiau, tegu pasidžiaugia bent kelias akimirkas kol grįšim namo.
Mes Norvegijoje.
-Dabar žinai ką? Eik sau kur nori, aš tavo daiktus atvešiu, bet mamai tu nesirodysi, pasakysiu jai, kad tu mirei ar pan. – ėjau link taksi.
-Marija! Gal tu girta?! O gal čia net tu? Kas per žodžiai iš tavo burnos? – atrodo jis išsigando.
-Alekseli, važiuojam kartu, aš juokauju. Leisiu tau pačiam susikrauti daiktus. – pradėjau ‚žvengti‘ lyg koks arklys.
-Sakyk tu man, kas tau atsitiko? Kodėl tu su manim taip kalbi? Nejau mes negalime visko pamiršti? Ir..nejau aš nebebūsiu netgi ir tavo mokytojas? – priėjęs prie manęs padėjo ranką ant peties.
-Aš jau nebežinau kas man, tiesiog mano mažai galvai per daug visokių nesamonių, o kai mano galva prikaupia tų nesamonių, pradeda daryt dar didesnes nesamones. Čia kaip du kart du, tu juk supranti? – šyptelėjau, bet širdis dar degė pykščio ugnimi.
-Tai..draugai? – nusišypsojo pačia gražiausia šypsena pasaulyje.
-Draugai..Aleksai..draugai..- atsidusau.

Saunuolis saunuolis Aleksiuks, kad PADARĖ, ka ir reikejo XDD Taip ir isivaizduoju db ji gailiu snukeliu, lyg Brisius :DD <3 Zdz, man pagailo jo, kad Marija paliko jį, bet gerai bent tiek, kad jie liko draugai :) :D Tęęęsk ;D*

"Aš durnelis, pasakyk ką man daryt? – pradėjo kalbėt tokiu balseliu, kad galvojau jog tuoj apsiverks."

jokšimaš, šitą dalį pavadinčiau tik šitaip

Spoiler:

Juste baik, springstu , tik ne šita foto...noooooooo man alergija nuo jos :DDDDDDD

Man skaitant ir iškilo tas katinuks prieš akis :DDD

Walioo!!!
Labai smagu, kad nusprendei pratęst. : D

Pagaliau, taip ir žinojau kad nusileisi ir rašysi :D
labai man jis patinka... tesk :D

Jėga, kad nusprendei tęst, šaunuolė :D man patinka tavo šitas FF.