FanFiction

Ačiū, jei kam bus įdomu. ;DDD

Kūrinio herojė – Ema. 16-metė mergina šiuo metu gyvena viena. Kur jos tėvai? Jie išvažiavę uždarbiauti. Grįš iškart pasibaigus vasarai. Dabar į Emos sąskaitą kievieną savaitę atplaukia apvali suma pragyvenimui. Ji gali mėgautis studentišku gyvenimu, nors bus tik 10-okė.
Mergina pasižymi kuklumu ir paprastumu, bet yra žavi viliokė, dvelkia paslaptimi ir išmano koketavimo meną.
Kaip ir daugelis tokio amžiaus panelių taip ir ji turi savo „dievuką“. Šiuo metu tai Alexandras Rybakas. Šiuo metu, nes Ema nepastovi...


1 dalis

07-17 penktadienis

Laukiu Marijampolės stotyje to lemtingojo autobuso, kuriuo nusigausiu į Kauną ir jau vakare pamatysiu dieviškai seksualias Alexandro Rybako akis, išgirsiu jo balsą ir pajusiu šiupuliukus lakstančius iš jaudulio ir susižavėjimo.
Šio tikslo vedama išmokau taupyti ir žavėtis pop muzika, bei smuiko skleidžiamu garsu. Pučiant stipriam, bet šiltam vėjui papurenu plaukus. Atgal į mintis grįžta Alexsas. Suprantu, kad šiandien išsipildys viena iš mano svajonių. Nesu išprotėjusi fanė, bet... Bet susižavėjimas juo yra laaabai stiprus...
„-“
Prasėdėjus suklerusiame autobuse visą valandą nuotaika subjursta, bet pagalvojus apie šios kelionės tikslą net nejaučiu, kaip išsišiepiu iki ausų. Koncertas prasidės po dviejų valandų. Vaikštau po Laisvės alėją. Suprantu, kad nieko nusipirkti negaliu, nes neturėsiu, kur dėti pirkinių, tad tik varvinu seilę žiūrėdama į vitrinas ir ant kas antro skelbimų stendo kabantį Alexso plakatą... Paguosti save šiomis laukimo minutėmis galiu tik šokoladiniais ledais ir mintimis apie seksualiausią pasaulio vyrą.
„-“
Šios, beveik dvi valandos, praeina kaip 60-metei senutei. Širdis plakė didžiuliu dažniu, ledai tirpo nuo mano kūne verdančio kraujo, o rankos drebėjo... Jaučiuosi idiotiškai. Esu silpnavalė. Kūną, mintis ir širdį užvalaldė vyras, kuris, tikriausiai, ir liks tik mano svajone. Dabar stoviu prie durų, kurias atvėrus įžengsiu į salę. Laikas bėga ne taip lėtai, kaip tikėjausi, nes stebiu išprotėjusias fanes. O jos tikrai pakvaišę... Būrys (apie 40) merginų stovi apsiginklavusios plakatais, ant kurių ne tik jų dievaičio nuotraukos, bet ir kompromituojantys užrašai (pvz.: „noriu nuo tavęs vaiko“, „atsiduosiu tik duok ženklą“...) parašyti net keturiomis kalbomis (lietuviškai, rusiškai, angliškai ir norvegiškai). Kelia juoką, bet garsiai nereiškiu emocijų, bijau, kad gali sumušt... Juokauju... O kitos panos, kurių buvo NEREALIAI daug tiesiog klykė, spiegė, verkė ir isterikavo. Keista man stebėti viską taip šaltai. O! Jau atidarė duris. Rodau bilietą žaviam kontrolieriui ir žengiu į salę. Įsimaišau nesuvokiamu būdu į tą išprotėjusią minią, kuri „nori nuo Alexo vaiko“ ir ji tarsi nuneša mane prie pat scenos. Išpučiu akis, nes nelabai suvokiu, kas atsitiko. Gerai, pagalvoju... Tikėjausi būti kažkur kampe, o čia... Sekasi gi man. Eh... pamatysiu jį iš labai arti... „Kaip faina!“ – netikėtai sušunku. Atsisuka į mane viena iš pakvaišusios minios ir bepurtydama mane sako: „Aš jį myliu!“.

Smagiai čia viskas gavosi. xD Man patinka... :12:

gumos netempia :D iš karto prie reikalo.
toliau.

Man patiko, taip ir toliau :12:

idomu,tesk

omg kaip fainai :44: noriu tesinio :44:

Ir aš noriu tęsinio:)

"kaip komisaras reksas" xD,pritariu,visada maniau kad lexiaus plaukai labai panasus i vokieciu aviganiu gaurus xD,kai tik pasiziuriu i savo ciucika vis pries akis iskyla alexo akiu rudumas xD

Juste rašo:

"kaip komisaras reksas" xD,pritariu,visada maniau kad lexiaus plaukai labai panasus i vokieciu aviganiu gaurus xD,kai tik pasiziuriu i savo ciucika vis pries akis iskyla alexo akiu rudumas xD

Nu aišku Alexas labai panašus į vokiečių aviganį.xDD

Gabrielė rašo:

Juste rašo:

"kaip komisaras reksas" xD,pritariu,visada maniau kad lexiaus plaukai labai panasus i vokieciu aviganiu gaurus xD,kai tik pasiziuriu i savo ciucika vis pries akis iskyla alexo akiu rudumas xD

Nu aišku Alexas labai panašus į vokiečių aviganį.xDD

dar ir kaip :juokiasi: :44:

:juokiasi:

Ačiū, kad skaitot, merginos.
Nedaug kas mėgsta mano rašymo stilistiką ir pan.



Autobuse tik mes, pagyvenusi porelė, ir žinoma, vairuotojas. Vos tik pradėjus važiuoti pasijaučiu keistai. Alexsas matė, kad kažkas ne taip, nes ilgokai nežiūriu jam į akis. O į jas aš žiūrėdavau visą laiką.
- Kas nors ne taip? – klausia jis manęs.
- Ne, tiesiog... – atsidūstu. – Kaistai jaučiuosi...
- Jeigu nenori su manimi važiuoti, galiu išlipti. Tikriausiai pasirodžiau tau kaip koks prielipa ar...
- Ne dėl to... Nors ir pasirodei kaip prielipa, - nutraukiu jį sakinio vidury ir nusijuokiu. – Pamėgink suprasti, kaip aš jaučiuosi. Paprasta mergina važiuoja su Alexsandru Rybaku į kitą miestą nežinia ko...
- Ir kas čia negerai? – koketiškai šypteli.
- Tu per daug savim pasitiki... – „šaltai“ jį nužvelgiu.
- Ir tai blogai?
- Šiaip ne, bet mane erzina tai... – susiraukiu.
- Atsiprašau, jei toks pasirodžiau... – nuleidžia akis, susigėdo.
- Gerai užsičiaupk, - sukikenu. – Kas krepšy? – pakeičiu temą.
- Suplėšyti marškiniai atsiminimui, pora daikčiukų ir smuikas, - sublizga akys.
- O tai smuikas ne paprastas daikčiukas... – nusijuokiu.
- Jis man labai brangus...
- Pagrosi? - pažvelgiu į jį gundančiu žvigsniu.
- Jei tik nori...
- Nors ne, nereikia, - užsidengiu veidą delnais.
- Kodėl? – teiraujasi.
- Aš apsiverksiu, per koncertą vos tvardžiausi... – susigėdusi sakau.
- Neperdėk... – sumirksi rudos akys. - Mmm... Nesitikėk, kad tarp mūsų kažkas bus, aš čia su tavim tik norėdamas pabendraut, atsiprašyt... – po keliolikos sekundžių pertraukos nedrąsiai išlemena.
- O ne! Tikrai? – sarkstiškumo pilnu balsu besivaipydama sakau. Surimtėju. – Tu tikrai per gerai apie save manai. Juk neįsimylėjau tavęs, nors taip gal ir pasirodė tiek tau, tiek man. Žiūriu į tave kaip į galbūt draugą...
- Aš ne per gerai apie save manau, tiesiog nuo tų pakvaišusių fanių, kurios vadina mane dievu ir prisipažįsta meilėje, tapau atsargesnis... Beje, tu teisi, manau, būsim geri draugai. Man labai smagu su tavim. Galėsi išmokyti mane lietuviškai...
- O tu mane norvegiškai, - nusijuokiu.
Autobusas pusiaukelėje. Bevažiuodami kalbamės apie jo dabartinę veiklą, Euroviziją, šeimą, buvusią merginą. Labai vertinu jo atsivėrimą, išlietą širdį. Pastebėjau, kad Alexsas greitai prisiriša prie žmonių. Labai greitai. Tikriausiai todėl dažnai nusivilia... Klausydama jo, veide įžvelgiu vis kažką gražesnio, mielesnio (keista, atrodo, kad nieko tobuliau ir negali būti). ... vis neatitraukiu nuo jo akių...
Išlipam. Vakaras tylus ir šiltas... Tamsu nors į akį durk. Žibintai apšviečia tik mažą dalį gatvės, neramiai klajoja keletas praeivių. Viena jausčiausi nejaukiai, bet su Alexsu esu saugi, rami.



- Ir ką darom? – pasimetęs klausia.

- Kiek valandų? – teiraujuosi.
- O! - sušunka. – Pusė dvylikos. Nesitikėjau, kad taip vėlu, su tavim greitai laikas bėga...
- Iš serialų išmokai? – juokiuosi.
- O tu vis trauki mane per dantį, - pašaipiai pažvelgia.
- Juk tai taip žmogiška... – šypteliu.
- Čia greitą maistą pardavinėja? – rodo pirštu į kitoje gatvės pusėje esantį kioskelį.
- Aham, - numykiu kažką ir toliau stebiu vaiskiai šviečiančias žvaigždes.
- Mėgsti greitą maistą? – stukteli į šoną.
- Aš viską valgau, - pažiūrėjusi į jį atsakau.
„-“
Nusipirkę kažko kramtomo patraukiame apleistų sodybų link. Susiradę kažkokią padoresnę vietelę atsisėdame. „Naktipiečiaujame“ ir toliau kalbame. Šįkart apie mane. Papasakoju, kad visą vasarą gyvensiu viena, ir prasisdėjus rudeniui eisiu į 12 klasę. Taip, pamelavau. „Pasendinau“ save dvejais metais. Ir nežinau kodėl. Improvizavau.
- Jau vėlu, - paslaptingai ištariu.
- Čia taip nori man pasakyt, kad laikas skirstytis? – klausia lyg ir susinervinęs, bet vis tiek nedingsta šypsena nuo jo veido.
- Ne, tiesiog neturėjau, ką pasakyt, - nusijuokiu.
- Mmm... Aišku. Žinai, čia mes lyg ir jau draugais tapom... – darydamas ilgas pauzes tarp žodžių pradėjo kalbėti. – Tai gal nori su manim...
- Noriu! – nutraukiu Alexsą vidurį sakinio ir įsisiurbiu į lūpas.
Ta akimirka, kai tik mūsų lūpos susilietė buvo gėdingiausia mano gyvenime. Per porą ( o gal ir mažiau) sekundžių spėjau save apkekti įvairiausiais žodžiais ir suprasti, kad tai ką darau yra blogai. BLOGAI! Bet kai Alexsas į mano bučinį atsako tuo pačiu, dingsta abejonės, lieka tik malonumas: minkštos, saldžios, gundančios lūpos ir švelni ranka liečianti mano veidą.
- Na, aš ne tai turėjau omeny, - kiek sutikęs sumurma Alexsas, kai baigiam bučiuotis ( net nejaučiau, kada jis baigėsi).
- Tai tada ne taip supratau, - beprunkštaudama vos ištariu ir vis dar neįsidrąsiniu pakelti akių.
- Bet man patiko, - beliesdamas švelniai mano veidą ir jį sukdamas į save sako.
- Ammm... Tai ką ten norėjai sakyt? – svaigiai žiūrėdama Alexsui į akis klausiu.
- Pamiršau... Sujaudinai mane... Tai va... Norėjau pakviest kartu nuvykt į Latviją ir Estiją. Ten koncertuosiu kitą savaitę turėsiu.
- Tai, kad nelabai galiu, taip spontaniškai... – pasimetusi visame kame vos kažką gebu ištarti.
- Tai aš tau duodu telefono numerį, jei persigalvosi iki rytoj ryto tai skambink.
- O tai pala... Kur tu eini?
- Į viešbutį, į kurį tu, tikiuosi, mane palydėsi, - nusišypso.
- O tai kodėl pas mane negali permiegot? – ramiu tonu sakau ir matau, kaip Alexsas įtartinai į mane pasižiūri. – Aš tik pabučiuot tave norėjau, man užtenka... Neišprievartausiu juk..., - sukikenu.
- Ačiū, kad perspėjai... Aš gal į viešbutį geriau...
- Tai sėkmės jo ieškant, - bekildama pašaipiai sakau.
- Ei! – sušunka Alexsas. – Tu mane šantažuoji?
- Ką? Ne. Siūlau pas mane permiegot, atskirose lovose... – ypač pabrėžiu paskutinius žodžius. - Į viešbuty nori, „žvaigždė“, jo?... Būk praktiškas, - paglostau jo susivėlusius plaukus ir nusijuokiu.
- Sarkazmą mėgtsti, ane?
- Mėgstu, - nusišypsau. – Juk mes draugai. Kaip atrodys... – patraukau pečiais. - Atsivilkai juk čia per mane, o dabar...
- Gerai, einam. Matau, kad neišsisuksiu, - purto galvą ir šelmiškai šypsosi.

Nai nai nai... Saldus pasakojimas. Čia jau kvepia kažkuo rimčiau. xD

Ech. dar būtinai, kažkodėl labai patraukė tavo pasakojimas. :)

Mane taip pat lb patraukė šis pasakojimas. Taigi lauksim tęsinio. ;)

Oho xD, antra dalis ir jau sulipdei jų lūpas ir vedi į vienus namus. Greita:D, Alexą pavertei tokiu jaunu ir spontanišku.

jau prisirisau prie sio pasakojimo :juokiasi: :44:
taj reikia tesinio... ;)))

Laukiu Tęsinio:))
Įdomu;))

Gal ir greitai čia jie,bet man patinka stilius,laukiam tęsinio:)

Patiko. Laukiu tęsinio!!