FF - šimtas aštuoniasdešimt dvi su puse dienos danguje

Seniau rašydavau ff apie TH zebroj ir man visai neblogai sekdavosi. O dabar mane įkvėpė Alexas ir nusprendžiau savo svajones paversti tokiu mini romaniuku. Tad tikiuos gal sudominsiu : D

----
Beveik pusę metų, o tai maždaug 182.5 dienos, aš praleidžiu danguje. Kai manęs paklausia, kur dirbu, visuomet atšaunu tą frazę apie dangų ir 182.5 dienas. Ir niekada nesupratau, kodėl jie visi pagalvoja būtent tai, jog aš viena iš tų naktinių plaštakių, raudonomis lūpomis, lyg Amsterdamo gatvių žibintai ir saulės nemačiusį baltą kūną vos dengiančiais apdarais. Kodėl jų fantazija amžinai peržengia ribas? Nejau niekaip iš šių kodų neįmanoma suprasti, jog esu Norvegijos oro linijų stiuardesė? Tiesa, gimiau ir gyvenau lušnyne, todėl daugelis ir mano, kad pasiekiau motinos pėdomis ir dirbu tokį „garbingą“ darbą. Bet oro linijos nėra mano profesija. Aš muzikantė ir dabar dainuoju tik keleiviams, norėdama juos nuraminti ir papasakoti apie saugos taisykles.

- Ana, greičiau kimšk ką keksą, tuoj priiminėsim keleivius,- tarė mano apmąstymus nutraukusi Nikolė.

- Gerai, aš tuoj.

Oslas-Minskas, kaip ir kiekvieną penktadienį, vėl sulaipinsiu ir išlaipinsiu keleivius su šypsena žinodama, jog šeštadienis visai visai netoli.

- Ana, nemiegok, einam. Ir kas tau pastaruoju metu pasidarė? – ką gi, Nikolės dėka vėl grįžau į realybę. Apie šeštadienį turėsiu laiko pasvajoti skrendant.

**

Tuo metu padėjau vienai moteriškei įtalpinti krepšį į lentyną, kai išgirdau Nikolės niūniavimą. Negalėjau savęs sulaikyti, tad užtraukiau - Release me , release my body – jaučiau, kaip visi sužiuro į mane, bet lėktuve dar tylos nebuvo - I now it’s wrong, So why am I with you now – dabar tikrai buvau įsitikinusi, kad jie nutilo. Mano skruostus pamažu užliejo radonis, bet laimei Nikolė man pagelbėjo - I say realese me, Cause I’m not able to convince myself - padėjau vienai mažai garbanei užsisegti diržą ir pabaigiau - That I’m better off without you.

Šitą dievišką stulpelį traukėm kokius tris kartus, kol apžiūrinėjom bagažą. Paskui traukėm ir aiškindamos saugos taisykles, ir apžiūrinėdamos užsegtus keleivių diržus. Lėktuvo galas kaip visad priklausė man, tad link jo žingsniavau savim pasitikėdama. Per daug pasitikėdama. Nebyliu žvilgsniu apžiūrinėjau teisingai užsegtus saugos diržus, kol susidūriau su Jo žvilgsniu. Mano per didelis pasitikėjimas savimi tiesiog suledijo. Nužvelgiau jį. Jis buvo toks tobulas. Mano skruostai degė. Nebedrįsau daugiau į jį žvilgtelėti. Vėliau, išleidžiant keleivius Minske, Jį lydėjau žvilgsniu išlipantį iš lėktuvo. Ragavau akimis tol kol dingo už kampo.

idomu

Laukiu tesinio :]

įdomu! labai fainai apie profesją papasakojai ;)

O, kaip fainiai. Stiuardesė. ^^ Įdomu. Laukiam tęsinio.

Laukiam tęsinio...

idomiai cia ;)
laukiam tesinio... :D

Man irgi patiko,manau,ir aš būsiu skaitytoja;)

Gana profesionaliai, konkreciai, be jokiu apvedziojimu pasakojama:) megstu tokius kurinius. Jau turi istikima skaitytoja xD

kaip nerealiai : D ačiū, kad skaitėt ;*
antra dalis. biški sumoviau, nes rašant sužinojau, jog mano viena iš geriausių draugių pradėjo bendraut su man patinkančiu bernu, tai žinot.. : D drama drama drama! tesinukas čia:

----
„Kiekvienas gyvena lyg turėtų antrą gyvenimą, nors niekas dar negavo nei atsarginės akimirkos“ – kartą mačiau šiuos žodžius po kažkuriuo tiltu Osle. Tuo metu tik perskaičiau ir nuėjau. Net nesusimąsčiau, kokie jie paprasti, bet kartu ir tokie magiški.
Visą savaitgalį prasivarčiau lovoj. Nesinorėjo nei keltis, nei miegoti. Tiesiog gulėjau pataluose
ir įtikinėjau save, kad Baltarusija man dabar mielesnė nei Norvegija, jog Minskas daug gražesnis už Oslą ir daug romantiškesnis už Paryžių, o tas lėktuve palydėtas rudaakis – milinoją kartų žavesnis nei Bradas Pitas, kurį buvau įsimylėjus nuo aštuntos klasės. Norėjau taip praleisti ir pirmadienį, bet šaukė darbas – per savo gerą nuotaiką prisižadėjau, jog pakeisiu šiandien Dianą ir leisiu jai vieną dieną ilgiau pabūti su JOS draugu, grįžusiu iš Afganistano.

Prieš išbėgdama dar kartą mestelėjau akį veidrodin. Jokių nuovargio žymių atrodo nebuvo matyti. Nusišypsojau. Atvaizdas veidrodyje pakartojo mano veiksmą. Nusijuokiau. Galbūt šis pirmadienis nebus toks prastas, kokio tikėjaus?
**

Man sekasi. Man tikrai tikrai sekasi. Atžingsniuodama pamačiau prie vartų stoviniuojančią Nikolę. Pamojau jai ir prislinkau prie skrydžių tvarkaraščio. „Oslas-Kaunas -- Kaunas-Oslas -- Oslas-Minskas -- Minskas-Oslas“-švietė tvarkaraštyje. Pamažu pradėjo slysti žemė iš po kojų. Galbūt Jis skris paskutiniu reisiu?..
- Ana, baik ten prie tos lentos seilėtis. Žiūrėk, kokį tau keksą suveikiau,- cha. Aš ir vėl žemėj – Ir nesijaudink, jis tikrai skris tuo reisu,- tarė Nikolė, atsikandusi man atneštojo kekso kampučio.

Kaip ji? Iš kur ji? Nee, tai tik dar vienas nevykęs jos pokštas. O diena taip ir praslinko – Oslas-Kaunas. Kaunas-Oslas. Oslas-Minskas. Tik leidžaintis Minske mano skrandis neatlaikė. Paleidau į pasaulį ne tik visą skrandžio turinį, bet ir šiek tiek apalpau. Prabudau tik tada, kai pasiekėm Oslą.
- Ana, - kažkur skambėjo kryštaujantis Nikolės balsas – penktadienį varom į perklausą! Ana, mes įrašysim dainą!!

suintrigavai,Tesinio!!!

Įdomu, tęsinio :]

daaar..... ;)))

Laukiam tęsinio:))

Tingiu judesiu rankinėje sugraibiau raktą. Palengva tiesiau jį spynos link. Netrukus pasigirdo duslūs tos pačios spynos garsai. Įėjau ir atsidusau. Na štai, pagaliau aš namie.
Pasirodė, kad įėjus kažką primyniau. Pasilenkiau ir neklydau – prie mano kojų gulėjo naujausias Norwegian life laikraščio numeris. Paėmiau jį į rankas.

Citata :

Norwegian Life! Nr. 177 (2054) 2009 m. birželio 25 d.
Dianos Novem straipsnis

Duetas, kurio geidžia visa Europa

„ Dancing on the floor, dancing on the table, dancing on the chairs – dancing everywhere!” – bet kuris pažadintas iš miego norvegas, išgirdęs šias eilutes nei nemirktelėdamas atsakytų, jog čia priedainis, kurį Norvegijos piliečiai žino geriau nei himną, kurį niūniuoja kasdien ir su kuriuo kai kas net užaugo. Duetas NAtural, kurį sudaro dvidešimt trejų Nikolė Dunova ir metais jaunesnė Ana Maria Nohus, dabar žinomas visoje Europoje net tik savo muzika ir talentu, bet ir pritrenkiama išvaizda bei gerais poelgiais.

Pelenės, kurios dainavo.. lėktuve.

Prieš du metus jos buvo tik paprastos striuardesės, vos suduriančios galą su galu. Bet po vieno skrydžio į Baltarusiją, jos tapo princesėmis. Tuomet merginos, norėdamos lėktuve tylos, uždainavo. Būtent tuo reisu skrisdamas garsus švedų prodiuseris Janas Manunsas pastebėjo talentingas merginas ir pakvietė perklausai. Perklausa buvo sėkminga, duetas pasirašė sutartį su „Bomba Records“ ir pradėjo ,,kepti“ hitus. Pirmasis pasirodęs ,,Dancin‘ ‘‘ vos po kelių savaičių tapo auksiniu Norvegijoje ir Švedijoje. Sėkmė lydėjo duetą ir toliau, beveik po pusmečio šis hitas užkario ir Europos topus. Norvegės tapo žinomos visame senajame žemyne. Singlai ,,Disturbia“ , ,,Umbrella“ ir ,,Energy“ galutinai ,,pribaigė“ Europos melomanus. 2008 metais išleistas pirmojo hito vardu pavadintas albumas ilgai nelaukus tapo platininiu.

Rusija myli NAtural labiau nei t.a.t.u !

2008 metų vasarą duetas NAtural virto grupe Naturalband ir pradėjo savo įspūdingų gyvų koncertų turą po Europą. Abejingų merginų gyvam ritmenbliuzui beveik neliko, per visas gastroles senajame žemyne buvo parduota daugiau nei dešimt milijonų bilietų. Bet vistik labiausiai merginas pamalonino Rusija, per Mtv apdovanojimus įteikusi net keturias stalulėles – kaip geriausiai grupei, daugiausiai parduodamam albumui, ilgiausiai aukščiausioje vietoje buvusiam singlui ir žinoma, kaip sėkmingiausiui debiutui. Taip rusai parodė, kad myli norveges, o kitą duetą, tėvinaines t.a.t.u. palikdami už borto. 2009 metus NAtural pradėjo su tokiu pat populiarumo gurkšniu, kokį turėjo ir pop princesė Britney Spears Amerikoje.

Asmeninis gyvenimas – tabu.

Nikolės Dunovos ir Anos Marios Nohus duetas niekada negarsėjo skandalais. Merginos niekada nekalbėdavo apie savo meilės nuotykius viešai. O tikrai daug vyrų sukiodavosi apie merginas. Dabar yra manoma, jog gražuolės blondinės Nikolės draugas yra portugalų futbolo žvaigždė Christiano Ronaldo. Porelė buvo pastebėta meiliai burkuojanti Lisabonoje. Kita dueto narė, įspūdingoji brunetė Ana Maria net pusę metų neslėpė jausmų 2008 metų Eurovizijos nugalėtojui Dimai Bilanui, bet pora netikėtai pasuko skirtingais keliais. Tą į viešumą iškėlė pats Dima savo ofialioje svetainėje.


,,NAtural - tai daugiau nei duetas. Tai super mergaitės, kurios išgelbės pasaulį! Tik nuo jų veiklos žmonės susidomėjo Žemės problemomis.“– rašė greenpeace.org. Mums belieka tik sutikti.

- Aš vis dar tavęs laukiu, prince iš Minsko, - šyptelėjau vis dar ant spintos kabančiai uniformai ir užmerkiau akis.

Patiko.

aha, man irgi patiko ;) dar!

Man taip pat patiko :) tęsinio.

fainai cia :51:
Toliau ;)

Siurbčiojau arbatą patogiai įsitaisiusi ant palangės kampo. Negalėjau taip ir toliau sėdėti, tad nutariau iškrėsti kai ką beprotiško. Nieko nelaukus čiupau dviratį iš apdurkėjusio sandėliuko ir išpuoliau žadinti Oslo. Dabar aš jau lenktyniavau su vėju ir visiškai nesirūpinau kas ką pagalvos. Važiavau ten, kur vedė kelias. Vėjas draikstė plaukų sruogas man ant veido lyg norėdamas sustabdyti. Ir aš sustojau. Apsižvalgiau. Pakėliau akis į dangų ir pasitikau saulę. Po akimirkos nutariau, jog potyrių šiandien užteks ir grįžau namo. Laukė sunki diena. Grįžus žvilgtelėjau į laikrodį. Rodyklės buvo sustojusios ties aštunta valanda. Nieko nelaukus dūmiau į dušą. Devintą jau turėjau būti studijoje.

Pravėriau studijos duris. Janas, mūsų su Nikole prodiuseris, sedėjo ant mažos odinės sofutės kampe.
- Janai, kodėl niekada nesakei, kad studiją dalinamės su šituo Jurgeliu Meistreliu? – sukikenau.
Šalia Jano sedėjo rudaakis vaikinas. Sutaršyti plaukai ir paraudusios akys nenorom išdavinėjo, jog ši naktis buvo nekokia. Arba jos iš vis nebuvo. Vaikinas šyptelėjo.
- Alexai, nesiklausyk šitos senmergės. Šiąnakt Ana tikriausiai ir vėl neišsimiegojo, - atrėžė Janas. Vaikinas darsyk šyptelėjo. Tada jie abu pakilo ir atsisveikino. Tik vėliau susipratau jog ten buvo Rybakas, naujas Nikolės geriausias draugas. Ji dažnai man kartodavo, koks jis seksualus, kai šypsosi. Šypsenos taip ir nepastebėjau, bet pastebėjau kitą privalumą – jis velniškai skaniai kvepėjo.

- Kur Nikolė? – staiga išbėrė Janas.
- Aš galvojau, kad ji čia. Nežinau kur ji. Galbūt namie, - tariau.
- Tai važiuok ir pasakyk jai, jog pristatymas kitą šeštadienį. Ir tegu nesugalvoja jį pramiegot.
Aš linktelėjau ir palengva išėjau. Rakindama automobilį mačiau, kaip pajudėjo Rybako automobilis. Nusekiau akimis tol, kol užsisuko už kampo. Tik tada užvedžiau savajį.
Skambinau į Nikolės duris kokį šimtą kartų, bet jokios reakcijos. Tik tada nutariau paklibinti durų rankeną. Jos atsidarė, ko tikrai nesitikėjau. Nikolę radau gulinčią lovoje, savo miegamajame.
- Nikole..- tik tiek tesugebėjau išlementi. Ji pakėlė galvą. Vakarykštis makiažas buvo beveik nuplautas.. nuo ašarų? Aš vis dar stovėjau kaip suakmenėjusi. Nerimą man kėlė nežmoniškai dideli Nikolės vyzdžiai. Nejau ji..?
- Ana, - tarė apsišluosčius veidą paklode – Christis mane metė. O žinai su kuo dabar susidėjo? Ogi su Hilton. Šykštynė, šlykštynė..- kartojo lyg prisukta.
- Negali būti? Jis tau skambino? – teiravausi.
- Ne, tas šykštynė man neskambino. Pati viską sužinojau internete ir dar netgi nuotraukų buvo!
Mano žvilgsnį pagavo baltos tabletės politileno maišelyje. Nee, to tikrai negali būti.
- Nikole, tu vartoji narkotikus?