FF:Ingrid gyvenimas. THE END.

Breaktheice-čia tam, kad nebūtų nuo realybės nutolę? :D
Ok, pasistengsiu :D Dėl tavęs. :41:

tegul bratkai padainuoja, kai viena liks.

TĘĘĘĘSINIAUS.

O tu gera kaip ir Alexas :D Geruoliai jūs :))

Gerda, stengiamės :D Ir štai dabar *skamba būgnai* pristatau jums:

21 dalis.(Arba nuo tokių metų Amerikoje galima pirkt gėrimus su laipsniais.)

Mėlynės, sutvarstyta nosis. Nešneku apie sulaužytas galūnes: Abi rankos ir koja. Lašelinės, vandens buteliukas ir spintelė. Langas. Ligoninės kvapas.
Rydama ašaras dideliais gurkšniais sakau Karlui:
-Palik mane vieną. Prašau.
Karlas paklusniai išeina.
-Normanai... Asile tu... Ne pirmą kartą mane palikt nori. Kas tau yr? Gyvenimas blogas, ar kaip? Merginos neturi? Surasim. Pinigų per maža? Nepanašu. „Lexus‘o“ nevairuotum. Tūsų per maža? Meluoji. KAS TAU YRA? Jei skaudėjo tą plautį, reikėjo sustot pakelėj, o ne medžius laižyt. Jei taip medžių skonis patinka, ateik, duosiu pagriaužt parketlentes. Tik išgyvenk. Būk geras, išgyvenk. Ką aš darysiu be tavo pašmaikštavimų?-verkiu pasikūkčiodama. Skauda širdį. Labai skauda. Tada sumanau padainuot jam jo mylimiausią dainą. Gal išgirs...
„Žiūriu į tave aš iš aukštai, lydi mane margai spalvoti angelai... Stebėsiu aš tave nuo stogo iki tol, kol rytmetis išauš, tu neskubėk, manęs palauk... „ Lėta melodija užpildo palatą. Tęsiu toliau. Šįkart-Jasono kūryba Visada prisiminsiu šią dainą. Šokom lietuj su Alexu... „Hang on.Help is on the way.Stay strong. I'm doing everything…” Užsimirštu. Užsimerkiu. Ir vis dainuoju tą pačią dainą. Melodija apgaubusi mus su broliu.
-Gražiai dainuoji…-išgirstu tylų balsą.
-Normanai… -staigiai atmerkiu akis. Iš netikėtumo, iš išgasčio ar dar balažin ko aš nežinau.
-Galėjai ir neliept man laižyt medžių. Aš nenorėjau to daryt.-šypsenytė.
-Nešnekėk, brangusis. Šaaaa.-pridedu pirštą prie lūpų.-Nereikia.
-Reikia. Aš tave labai myliu, Ingrid. Labai.-kalba lėtai. Pašnibždom.
-Aš tave irgi. Nesvarbu, ką besakyčiau.
-Kodėl tu šlapia? Tu varvi. Ir atrodai kaip ruonis.
-Lietus padarė savo.
-Ką tu veikei lietuj?
-Per daug šneki.Čiaupkis ir miegok. Žodžiu laksčiau ir šokau. Su Alexu.
-KĄĄĄĄĄ?-negaili savęs ir surėkia.
-O tau ne taip blogai kaip sakė. A. R. “Eurovizijos nugalėtoju”.
Staiga broils išpučia akis ir pradeda rodyti, kad dūsta.
Rėkiu. Klykiu ir šaukiu:
-KARLAI, SESELE, KAS NORS. ATEIKIT.-staiga pamatau raudoną mygtuką. Paspaudžiu. Už kelių sekundžių atbėga daktarai. Išprašo mane iš palates ir pradeda gaivinti Normaną. Už durų-Alexas.
-Kas atsitiko, mieloji?
-Normanas. Jis miršta.-verkiu.
Žavusis apkabina mane ir sako:
-Ingrid, nė neabejoju tuom, kad viskas bus gerai. Tau sekasi gyvenime. Pati žinai.
-Nė velnio. Nuo tada, kai Karlas pasiūlė man tuoktis, viskas pradėjo byrėt.Asmeninis gyvenimas, orkestro reikalai, meilės-seilės ir visa kita…
Apkabina mane dar stipriau:
-Aš juk sakiau, kad dabar esu atsakingas už tavo laimę.Vadinasi taip ir bus. Draugaukim, Ingrid. Pradėkim viską nuo nulio.
Pažiūriu į jį didelėm akim:
-Tu rimtai?
-O ar panašu,kad juokaučiau?
-Alexai…-Bučinys.Dar truputį. Dar. Patraukiu lūpas-Tu supranti, kad aš dievinu kiekvieną tavo kūno lopinėlį. Visą tave. Bet…
Atsiveria palatos durys.Ne už ilgo prie mūsų atsiranda ir daktaras. Martinas. O Dieve. Sako žodžius, kurie mane apstulbina:
-Apgailestaujam, bet…-dar sekundėlę pamatau jo pasitenkinimo iškreiptą marmūzę. O po dar sekundės-tamsu. Tik jaučiu, kad krentu.

Užmušė?????????
Dar.

Ooooo. Ir dar sakai, kad tu nežiauri, ar supranti ką pabaigoj parašei?? Spėju jis išgyvens :D
Kookia miela dalis, Normanas yra Alexo kopija, jie man panašus :))
Tęsinioo.

Prašau, įdėk dar šiandien tęsinį:))

Bučinukas :*
Įdėk dar :)))

jau laukiu tesinio ;) ;0

22 dalis.
Žinoma, šalia manęs yra superherojus Alexas. Jis sugauna mane. Pasodina ant kėdės. Įsikniaubiu į žavingąjį ir verkiu verkiu verkiu. Šis glosto mano galvą. Martinas sako:
-Klinikinė mirtis. Tai beveik tas pats, kaip biologinė mirtis. Klinikinė mirtis yra tokia, kai paciento širdis nedirba daugiau kaip pusę minutės. Ir jis nustoja kvėpuoti. Sakoma, kad dar galima atgaivinti pacientą, stimuliuojant širdies veiklą, tačiau atsigauna tik vienas iš dešimties. Gal jūsų brolis bus tas laimingasis. Bet vilties-maža. Jis nekvėpavo minutę. Širdis nedirbo 40 sekundžių. Atsiprašau dar kart.-ir pasišalina.
-Alexai, ką aš darysiu dabar? Ką? Aš viena dabar.Viskas.
-Nešnekėk taip. Ša, Ingridute, ša.
Po palatą išsklinda kažkoks garsas. Pakeliu galvą. Pasigirsta skubūs žingsniai durų link. Durys atsilapoja:
-MUMS PAVYKO! Yra! Gyvas!
Apsiverkiu iš džiaugsmo. Jei neapsiraminsiu, užsemsiu ligoninę. JIS GYVAS! Prie manęs prieina Karlas:
-Ingrid, reikia operacijos tavo broliui. Dar viena-ir jis pilnai išgis. Ana buvo šiek tiek blogai padaryta. Pažadu, šita bus paskutinė. Šiandien aplankyt jo nebegalima. Reikia pabūt ramiai.
-Per jus, asilai, mano brolis buvo ties mirties slenkščiu. DĖL JŪSŲ KALTĖS!
Alexas įsiterpia:
-Ingrid, gi svarbu rezultatas. Išgyveno. Dar viena operacija ir viskas. Ramiai.
-Bet viso to būtų pavykę išvengti.
-„Būtų, būtų“. Bet yra taip, kaip yra.-sako Alexas.-Saulike, važiuojam namo miegot. Abu esam pavargę. Rytoj ryte atvažiuosim. LANKYMO VALANDOM, Karlai. Būk ramus.
-Kur tu važiuosi?-klausia manęs Karlito.
-Pas mane.-ramiai ir už mane pasako Alexas.
Išeinam iš ligoninės. Vėl susikabinę už rankų. Ligoninėj paliekam viską: nuoskaudas, blogus prisiminimus, kvailus poelgius, nerūpestingus metus....
-Ingrid, aš tave visada mylėjau. Net po to, kai išsiskyrėm. Visada galvojau apie tave. Visur. Tu vienintelė tokia. Vienintelė. Nepakartojama.
-Nenoriu aš tų vyrų, Alexai. Per akis man jūsų giminės.
-Ėėėėėj, davai, nesielk kaip maža mergaitė. Tu juk moteris.Tau reikia vyro. Tau manęs reikia.-šypsosi.
-Aš važiuoju atostogų, Alexai.
-Kur? Aš važiuosiu drauge. Nepaliksiu tavęs tokios būklės. Dar sumanysi pasipjaustyt.-juokiasi. Dedu niuksą jam į šoną.
-Niekur tu nevažiuosi.Liksi čia, paskambinsi Svetlanai, Anei, ar dar kokiam biesui ir laižysitės per telefoną.
-Esi tokia sumauta pavyduolė, kad aš tuoj apsivemsiu.-juokiasi misteris A.
-Taaaaaip. Aš pavydžiu tavęs visom.-pažiūriu į jį.
-Žinau. Aš per daug žavus, kad manęs nemylėtum. Mane myli visos. VISOS!
-Pasikėlęs bičas. Aš rimtai pavargus. Važiuoju namo,tave irgi pametėsiu.
-Nejuokauk. Aš jau seniai norėjau su tavim pabūt tik dviese.
-Jau prisibuvai į valias.
-Aš tau arbatos išvirsiu….
-O aš namie jos turiu.-parodau liežuvį.
-Aš pyrago namie turiu…
-O aš nevalgau pyragų. Mane jie vimdo.
-Turiu ir šampano. Ir vynuogių net!
-Oho! Aš pati to pačio turiu.
-Aš taip Karlui pasakiau, o pats mėgstu laikytis duoto žodžio. Varom pas mane.
-Tiek to,važiuojam.-pasiduodu.
-Geras sprendimas, mažule.-šypsosi. Dar šypsosi. Dar. Dar. Dar. Iki tol, kol jo šypseną pagrobia naktis.

Panikės-mielos draugės-vasarotojos AČIŪ, kad skaitot. Bučkis bučkis bučkis. Tęsti, ar jau gana?

Taigi beabejo tęsk, net neturėtu kilti klausimų, apie tai :))
Pirma. Iš kur tu tiek žinai apie klinikine mirtį?
Antra. Apie atostogas be Alexo būtu įdomu, o po to ji grįžta ir.. nepasakosiu geriau :DDD
Trečia. Aš kažkodėl labai bijau Karlo :D
Ketvirta.

Citata :

-Ingrid, aš tave visada mylėjau. Net po to, kai išsiskyrėm. Visada galvojau apie tave. Visur. Tu vienintelė tokia. Vienintelė. Nepakartojama.

Būtent. Visur ir visada.
Penkta.
Dėk dar :)) Ačiū Tau, kad mums taip gražiai rašai. :))

Aišku kad, tęsti! :34:

Ei,kaip buvau atsilikus, siaubas. tiek daug fainų vietų, apie šiaudą, šokį gatvėje, kai apie laižiaką telefonu pasakė :D

žodžiu, tu genijus, laukiu dar!

Gerda, kadangi tokie dalykai man įdomūs, tai tenka pasidomėt :D
O dabar, prie reikalo:
kadangi manęs nebus keletą dienų, tai dedu jums dar vieną dalį, kad nenuskriausčiau :)

Dvidešimt trečia dalis.

Rytas. Didelė lova ir drabužiai. Tvarkingai sulankstyti ir padėti ant žemės. Lėtai tiksintis laikrodis. Keistas pūkuotas kilimas. Ir bandelių kvapas. Alexo namai. Šalia manęs guli ir tyliai šnopuoja JIS. Pasiremiu alkūne į pagalvę ir stebiu. Nežinau kiek laiko tai trunka,bet ranka nutirpsta, o ir žavusis atsimerkia. Pažiūri į mane savo kaštoninėm akim ir apdovanoja šypsena.
-Labas rytas, mylimoji.-sako man JIS.
-Laba laba.-nusišypsau.-Aš nepamenu, kad būčiau susilanksčiusi rūbus.-susiraukiu.
-Tu labai greit „nulūžai“, Ingrid. Tik nusimovei džinsus, marškinėlius ir megztinį, iškart šmurkštelėjai į lovą ir užmigai.
-Jie buvo šlapi, Alexai.
-Jie viso labo drėgni. Be to, aš juos išdžiovinau.
-O kaip jie čia atsirado?-juokiuosi.
-Sakykim, kad labai nemėgstu netvarkos.
-Ech, Alexyti, Alexyti...-atsidūstu.-Gal važiuojam į ligoninę?
-Aš ,galima sakyti, dvi paras nevalgiau. Jaučiu, numečiau dešimt kilogramų.-juokiasi.
-Gerai, sėdai „ant dietos“. Dabar būsi sexi-kexi-flexi.-prisidedu prie jo ir juokiamės kartu.
-Padaryk man valgyt, Ingrid.
-Ėj, leisk man atsipalaiduot!
-Aš tik kiaušinienės noriu...
-Tobulai manimi manipuliuoji.-Kad ir kaip priešinčiausi, už keleto minučių stoviu prie viryklės ir gamiu kiaušinienę, o dar už kelių akimirkų jau valgom. Valgom ir šnekam. Tiksliau, žiūriu kaip Alexas godžiai kemša kiaušinienę.
-Ingrid, tu nuostabi! Muo muo muoooo!-siunčia oro bučinukus. Daug bučinukų.
Po pusvalandžio indai suplauti, belieka tik nusipraust. Įlipu į dušą. Ech, kaip gera. Visa įtampa nusiplauna. Staiga atsidaro dušo durys ir iš paskos įlipa Alexas.
-Ką tu čia darai?-juokiuosi.
-Kaip ką? Prausiuosi.
-Atleisk, bet šiaip reikia užsiimti eilę, kad čia patektum.
-Aš atėjau pirmas, Ingrid. Nemeluok.
-Ėj, ponaiti, man nėra labai patogu taip stovėt šalia tavęs nuogai.
-Ateik rytoj nusipraust.-bando nuslėpt šypseną.-Be to, nuoga tu man labai graži.
-Iškrypėli, aš atėjau šiandien. Lipk iš dušo.
-Nepriversi. Manęs neiškrapštysi iš čia.
-Tai aš lipu.-jau darau dureles, kai Alexas griebia mane į savo glėbį ir sako:
-Tu niekur neisi. Tu būsi čia. Su manimmmmm.-parodo liežuvį.
-Man atrodo, kad tą liežuvį aš tau nukąsiu.
-O tu tik pabandyk.-pakrutina antakius Alexas.
-Tiek to, nebandysiu. Alexai, važiuoooojam.
Po šitų žodžių, vyrukas pritraukia mane arčiau savęs ir pabučuoja. Vanduo bėga tiesiai mums ant galvų, bet nereaguojam. Mane jau pradėjo užknisti, kad aš Alexui leidžiu viską su manim daryt. Nori bučiuotis-bučiuojamės,nori glamonėtis-glamonėjamės, nori ateit į dušą-aš jo neiškeliu iš čia, nori kad jam padaryčiau valgyt-darau... Bet jam tiesiog NEĮMANOMA atsispirti...
Pagaliau po dar poros valandų mes prie ligoninės.Žinoma, rūpestingasis Alexas dar sustojo prie parduotuvės, kad nupirkčiau broliui apelsinų. O dabar mūsų tikslas- 206 palata. Budintis gydytojas pasako, kad Normanas jau atsigavo. Bet priliepė ilgai nešnekinti, o jeigu pats neatsibus-nežadinti. Sutinkam su visom taisyklėm, šįkart gydytojas įleidžia ir Alexą.
Įeinam į klaikiai vaistais atsiduodančią palatą. Prieinam prie Normano lovos.
-Labs, broli.-sakau.
Tyla tyla tyla. Alexas daro skrodimą palatai žvilgsniu. Po kelių minučių Normanas atsimerkia.Apsimiegojusiom akim pamato Alexą ir taip išpūčia regimuosius organus, kad, rodos, nebeįgrūs jų atgal. Visi jo miegai išsiblaško.
-Aš galvojau, kad mane išdūrei. O prieš mane stovi Kakavius. Dieve mano...
-Taip, aš atėjau tau pameluot. Tiesa, graži nosis.
-Ačiū. Jos tikrai man neskauda.
Ištiesiu jam apelsinus.
-Taip, Ingrid, aš galiu paimti apelsinus su dantim.-sako jis ir parodo dvi sugipsuotas rankas. Alexas žvengia iki nukvakimo,-be to, aš tiek pripumpuotas vaistų, kad suvalgęs keletą apelsinų, aš turbūt nusprogčiau.
-O būtų originali sensacija! Nusprogo apsirijęs apelsinais.
Alexas komos būsenoj, užsiėmęs už pilvo, jau sėdi ant grindų.
-Tavo draugas nukvako, Ingrid. Gelbėkis.
-Ėj, Alexai, stokis. Atrodai kaip silpnaprotis.-juokiamės. Šis atsistoja ir prieina prie manęs. Apsikabina.
-O jūs gražiai atrodot dviese. Mesk tu tą ateivį Karlą ir imk šitą seksiuką.
-Jo, Ingrid, imk mane.
-Tekėk už jo. Nereikės net galvoti. Jūs nuostabiai kartu atrodot. Tikrai. Be to, Karlas dar ir labai žiaurus. Tu neįsivaizduoji, kaip jis dūrė adatą man šiknon… Jaučiu, mėlynė ten yra.
-Jūs mane taip spaudžiat.-nusijuokiu. Bet matau, kad juokinga tik man vienai. Brolis pakelia antakį. Kakavinukas išsitraukia žiedą, priklaupia ant kelio ir sako:
-Ar būsi mano gyvenimo moteris?Tiksliau, mano gyvenimo Ingrid?

pradžia tai pasakiška, ta scena duše (swoon). o ir pabaiga! wow!

Omgaš. Patariu klausyt DB-Ėto byla liubov, kai skaitai sceną duše, nes kitaip labai sunku suprast. ;DD
Daaar.

Galėjai plačiau aprašyt sceną duše... xD Nu tiek to. Vis tiek įdomi dalis. :)

Citata :

Taip, Ingrid, aš galiu paimti apelsinus su dantim.-sako jis ir parodo dvi sugipsuotas rankas. Alexas žvengia iki nukvakimo,-be to, aš tiek pripumpuotas vaistų, kad suvalgęs keletą apelsinų, aš turbūt nusprogčiau.
-O būtų originali sensacija! Nusprogo apsirijęs apelsinais.
Alexas komos būsenoj, užsiėmęs už pilvo, jau sėdi ant grindų.
-Tavo draugas nukvako, Ingrid. Gelbėkis.
-Ėj, Alexai, stokis. Atrodai kaip silpnaprotis.-juokiamės. Šis atsistoja ir prieina prie manęs. Apsikabina.
-O jūs gražiai atrodot dviese. Mesk tu tą ateivį Karlą ir imk šitą seksiuką.
-Jo, Ingrid, imk mane.

Šita dalis gera buvo. Jau antiek žvengiau ;DDDDDDDDDDDDD

Marija išvyksti? O nee, ką aš dabar darysiu :))
Kokia fantastiška dalis, Normanas su Alexu tikriausiai buvo tai suplanave :))
O Alexas koks naudojasi vargšele Ingrid :D
Lauksiu labai tęsinuko :)*

"-ką tu čia darai"-juokiuosi.
-kaip ką?Prausiuosi."

xD

Šita dalis begalo begalo fantastiska. :34: Lieka laukti tik kitos dalies.