Would you like to react to this message? Create an account in a few clicks or log in to continue.


'Cuz He's Our Fairytale
 
rodiklisLatest imagesIeškotiRegistruotisPrisijungti

 

 FF: Tikslingas kelias.

Go down 
+4
Ingiki
Gabi
Auskariukas
Silence night
8 posters
AutoriusPranešimas
Silence night

Silence night


Pranešimų skaičius : 1
Join date : 2009-06-08

FF: Tikslingas kelias. Empty
RašytiTemos pavadinimas: FF: Tikslingas kelias.   FF: Tikslingas kelias. Icon_minitimePir. 06 08, 2009 10:13 pm

Šiaip nerašau, juolab FF, bet apakinta Alexo grožio ir susikūrusi daug iliziujų kažką parašiau.
Jei kam bus įdomu, iškart dėkoju.
Atsiprašau už grubius žodžius, kurių čia tikrai bus nemaižai, tokia jau aš esu...
1 skyrius neįdomus, todėl galit jo ir neskaityt. Na, spręskit pačios.
P.S. Tai šiek tiek surišta su ankstesniu nesnusisekusiu FF.

1 skyrius
Stebuklingas kelias

I dalis
„…viskas bus all-right”

Atmerkiu akis ir nieko negalvoju. Mintyse skamba vakarykščiai draugių žodžiai: „idiote, kodėl jį palikai?“, „tu žinai, ką praradai?“, „gailėsiesi, paminėsi mano žodį“, „durnė paskutinė“... Keista, bet šiandien viso šito brudo neimu į širdį ne taip kaip vakar. Ką gi jos supranta? Nieko! Samprotauju toliau... Bemąstydama suprantu, jog nemoku įsipareigoti. Ne, moku, bet nenoriu. Tarsi kažkas dusintų mane. Noriu laisvės! Taip! Noriu alpt dėl gražių bernų, svaigt, flirtuot ir negalvot, kad kažkas gali pavydėt ir priekaištaut dėl to.
Bet vis tiek kažkas ne taip. Jaučiu, kad bent menkiausios linksmesnės grimasos šiandien iš savęs neišgausiu. Taip, aš jį mylėjau, bet tas jo perdėtas pavydumas ir tobulumas mane žudo, tiksliau žudė. Viskas! Neįsimylėsiu iš pažiūros tobulų vyrų... Mintyse ištarusi šiuos žodžius pažiūriu į laikrodį. Lygiai 11:00. Jaučiu, kad veidas atrodo žertviškai, todėl rodytis viešumoje nesinori. Nors kita vertus, seniai vaikščiojau po Druskininkus. Pasiilgau Lietuviškos laukinės gamtos, nes holivudinės iškamšos versdavo trenkt sau plyta per galvą.
Nusipiešiu veidą ir išeinu.
Hm...niekas nepasikeitę. Jaučiu žvilgsius įbestus tiesiai į mane. O ne, tikriausiai atpažino... Nors to ir tikėjausi. Nieko, jau prie to esu pripratusi. Kitoje kelio pusėje matau einančią Lukreciją. Ką daryt? Sprukt? Ar tiesiog apsimest, kad jos nematau? Hm..dingo kažkur. Ačiū Dievui...
-Sveika, – išgirstu balsą iš už nugaros. –Kaip gerai, kad pamačiau tave, – kaip visada lyg po dešimt bokalų alaus kalba Liuka.
*Fuck. Per greitai apsidžiaugiau.*
-Mhm..., – numykiu kažką.
-Nekaip jaučiuosi po vakar. Mes taip tave užsipuolėm...
*Dar ir kaip. Neįsivaizduoji, kaip norėčiau tau per snukį užvošt.*
-Nu? – pažvelgiu abejingu veidu į ją.
-Atsiprašau. Norėčiau atpirkt savo kaltę kaip nors...
-Tu man nieko blogo vakar nesakei, tiesiog diplomatiškai išreiškei savo nuomonę. Nei aš ant tavęs pykstu, nei tu manęs atsiprašinėk...
*Bet vis tiek atkalčiau tave. Įkyruolė.*
-Hm...graužia mane sąžinė žiauriai... Davai, varom į Euroviziją!? – lyg ir klausia ji manęs.
-Į Euroviziją? – kaip neprigirdinti pasiteirauju.
-Jo. Turiu ten pažįstamų. Tryntumėmės vakarėliuose su eurovizijos dalyviais, būtumėm užkuliusiuose, stebėtumėm repeticijas ir gyventumėm aukščiausios klasės viešbuty.
*Taip, man reikia ištrūkt iš čia, bet su Liuka... Hm... Jei aš jos neužmušiu, neblogai praleist laiką turėčiau. O jei dar kokį kadrą susišaudysiu...*
-OK, varom. O vienos važiuosim?
-Tiksliau skrisim. Taip, vienos, nes tik du bilietus užsakiau. Rytoj 06:00 pakilsim.
-Tai aš tau pinigus grąžinsiu..., žodžiu susitarsim. Su kieno mašina važiuosim?
-Tai dar susirašysim vakare, aš dabar labai skubu. Ate!
-Jo, davai, – atsakau beveik su šypsena veide.
Keistai jaučiuosi. Tikriausiai smegenys žudosi, nes sutikau beveik savaitei su LUKRECIJA, didžiąja šiknų bučiuotoja, važiuot į Maskvą. Bet nuojauta man rėkia, kad viskas bus all-right.



II dalis
„...stebuklą‘‘

Jaučiuosi nužiūrėta. Gerai, kad lietuviai kuklūs, todėl nepuolė su manim fotografuotis ir prašyt autografų.
Jau 19:00, laikas užkąsti. Šaldytuvas, kaip visada - tuščias. Hm... Teks pasitenkint vaisiais, kuriuos kažkokia bobutė turguj man per prievartą įgrūdo, nes, atseit, didžiuojasi manimi ir visa mūsų grupe. Bet vis tiek jai sumokėjau, kad sąžinė negraužtų...
Įsijugiu kompiuterį. Staiga išnyra skype langelis, o jame parašyta:
„Labas, čia Luka. Rytoj 04:00 atvažiuoju prie tavo namų, su mano nauju BMW turėtumėm suspėti laiku į lėktuvą. Pinigus atiduosi Maskvoj.“ Nesigilinu. Tiesiog parašau: „OK“. Nesuprantu aš jos, keistuolė...
Einu pakuotis daiktus. Didysis klausimas: ką pasiimti?
1. MP3, kad negirdėčiau, kaip mano pakeleivė idiotišku balsu su manim kažką nelogiškai kalbės;
2. Nešiojamas kompiuteris, kad būčiau šiuolaikiška;
3. Higienos priemonės, nes nepasitikiu viešbučio dovanojamomis priemonėmis;
4. Drabužiai. Puošnūs ir paprasti, kad nebūčiau nuoga.
Nusistatau žadintuvą ir įsijungiu TV. Rodo didžiąją komediją „Amerikietiškas pyragas“. Ji visada mane pralinksmina, šis kartas – ne išimtis. Jau 01:00. Kyla klausimas, kad gal iš vis nereikia miegot, bet ne... Geriau nusnausiu.
Trrr! Žadintuvas. Tingiu... Bet kažkaip atsikeliu. Pirma mintis: tikiuosi, kad praleidusi kelias valandas su Luka, nesigailėsiu ir sutiksiu kokį stebuklą.


III dalis
„...jau Maskva!...“

*O! Ji šiandien netrodo ypač idiotiškai.*
-Labas, – kiek prikimusiu balsu pasisveikinu.
-Sveika. Neišsimiegojai?
-Prastai atrodau, ane?
-Tiesiog tokia pavargusi. Daiktus į bagažinę. Padėt tau?
-Ne, čia nedaug, - nusišypsau.
Per visą kelionę prisimerkusi žiūrėjau į kelią ir kažką bandžiau kalbėti su savo kompanjone. Ji papasakojo apie savo pažįstamus, kurie mus globos Maskvoje. Paaiškėjo, kad vienas iš pagrindinių eurovizijos organizatorių yra jos vaikino draugas. *Ji turi berną? Šitas buvo geras.* Įspūdinga...
Pagaliau Vilnius. Vos spėjome. Jau leidžia keleivius, skrendančius Maskvon, į lėktuvą.
-Galvojau, kad nebespėsim.
-Man patinka tas jausmas, - prislopusiu balsu ištariu.
-Dabar sakyk, kodėl mane vežiesi į eurovizją? – jau sėdėdama lėktuve paklausiu Lukos.
-Tu nepatikėjai...
-Ne, - nutraukiu ją vidury sakinio.
-Žinai, tas mano, atseit, pažįstamas sužinojo, kad su tavim bendrauju, taigi paprašė manęs, kaip nors tave į Maskvą atvilioti, kad sudainuotum per eurovizinius atidarymo ir uždarymo vakarėlius, - vos neverkdama pasakoja.
*Bendrauji su manim, nejuokink…*
-Jis toks tikras, kad sutiksiu dainuot?
-Tai jis labai gerai moka įtikinėt visus.
-Aš ne visi, - suprunkščiu. *Svajok toliau, nedainuosiu, daunė.*
-Nepyksti?
-Man patinka žmonės, kurie sako tiesą, nors ir ne iš karto, - nusišypsau. – Vis dėlto linksmai praleisiu laiką. *Tikiuosi.*
-Tai džiugu, kad nepyksti. Žinok, tarp eurovizijos dalyvių fainų vaikinukų yra. Nesidomėjai?
-Pf... Ne. Bet gerai, bus dėl ko seilę varvint, - šypteliu.
Tie žodžiai faini vaikinukai man patinka...labai. Negalvoju net apie tai, kad kažkokia lochė manimi pasinaudojo.
Įspusėjus skrydžiui suskamba Liukos telefonas. Kaip supratau skambina M.Tyla (Sashos Son, atlikėjo atstovaujančio lietuvą, prodiuseris). Įsidedu MP3 ausinuką, kad nepasirodyčiau įkyri ir nemandagi.
-Ė! Klausyk... Tai dainuosi? Žinok, jau ten vos ne viešai apie tai paskelbė.
-Viena? Tu ką, juokauji? Viena tikrai nedainuosiu.
-O jeigu atvarys kitos panos? Tu labai ant jų pyksti?
-Ne, nepykstu. Aš jau viską pamiršau. Nesu kerštinga.
-Tai Martynas tuomet pakvies Astą ir Viką, kad jūs padainuotumėt. OK?
-Na OK. Pakalbėsim ten dar.
-Tai tikrai ant jų nepyksti?
-NE! – garsiai sušunku. –Nekenčiu, kai to paties manęs klausia keliskart.
Nusuku galvą į kitą pusę... Na va, jau ji pradeda mane užknist. Ir iš vis visa tai surežisuotai atrodo: nenori dainuot viena, tai no problem kitas pakvies. Pf...
-O jau Maskva! – sušunku.

IV dalis
„Nekreipiau į jį dėmesio…“

Pagaliau išlipam iš lėktuvo. Vos išsitiesiu kojas.
-Mmm..., grynas oras, - su pasigerėjimu ištariu.
-O taip! Žiūrėk, ten kairėj pusėj... Toks pliktelėjęs senis mus nuves kur reikia.
-Toks vaizdas, kad dabar mus pagrobs ir privers prostitutėmis dirbt.
-Per daug filmų prisižiūrėjai, - besijuokdama sako Liuka.
-Sveikos gražuolės, - maloniu balsu taria vyriškis. – Aš Robertas.
-Malonu, - nusišypsau aš. –Ina, - ištiesiu ranką.
-Kokiom kalbom moki kalbėti?
*Durnas klausimas.*
-Anglų, kaip girdi. Rusiškai suprantu, bet pati nelabai gerai kalbėt moku.
-Mhm..., svarbu, kad laisvai angliškai bendrauji ir rusiškai šarini, - besišypsodamas ištaria.
Įsėdame į naujojo palydovo automobilį. Jis su Lukrecija kažką šneka, o aš svajingai žiūriu pro langą ir nieko negalvoju.
-Tai kaip? – netikėtai išgirstu Lukrecijos balsą.
-Ką? – lyg iš medžio iškritusi paklausiu.
-Ar eisi pasivalkiot?
-Kada?
-Šiandien, po valandos. Nusiprausim, persirengsim ir į trasą, - idiotiška veido išraiška aiškina Liuka. –Tu mūsų nesiklausei?
-Ne, - prunkšteliu. – Nenoriu niekur eit. Pavargau. O kaip dėl to koncerto? Kaip, kada, kur?
-Kiek girdėjau tai rytoj, šeštadienį. Tai dar Martė patikslins.
-O priek ko čia jis?
-Tai jis tarpininkauja tarp tavęs ir to, kas tuos renginius ruošia. O! Parašė žinutę, kad Vika ir Asta jau skrenda į Maskvą. Tau nieko jos nerašė?
Ne, aš išsijungus telefoną...
Pagaliau... Viešbutis. Aplink sukiojasi daug žmonių. Luka su Robke rodo pirštais į žmones ir sako: o šitas iš Latvijos, šita iš Moldovos...
*Pf...tipo man įdomu.*
-Visi jie gyvena čia, - lyg laimėjusi milijoną kalba Lukrecija.
-Tai faina, - sumurmu aš.
-Nuostabu tiesiog!
Antras viešbučio aukštas.
*Greičiau į kambarį.*
-O Martė! – sušunka kažkas.
Jau nebesigilinau į tai, kas ką sako. Noriu griūt į lovą ir pamiegot...
-Pagaliau Jūs čia, - ištaria Martynas.
*Bent vienas normalus žmogus.*
-Na va, kokie mes greiti, - nusijuokia Liuka.
Pasikalbėjau su Martynu. Dabar viskas aišku: rytoj 22:00 koncertas. Jame dalyvaus visi eurovizijos dalyviai, žurnalistų nebus, honoraras – milžiniškas. Grupės merginos, šokėjai ir muzikantai jau pakeliui.
Martynas su Robertu patraukia savais keliais. Luka rakina kambarį, o aš rašau Vikai ir Astai SMS: „Elkitės taip, lyg nieko užvakar nebūtų nutikę. Ačiū. Aš tiesiog noriu bendrauti ir linksmai leisti laiką su jumis... kaip ir anksčiau“.
Krentu į lovą. Ji tokia patogi...
-Kiek čia kambarių? – klausiu žiūrėdama į akis, kurios man kelia isteriją.
-Keturi. Tau, man, Vikai ir Astužei. Martynas prieš keletą minučių kitą užsakė, kai sužinojo, kad ir grupės merginos atvažiuos.
-All-right. Einu aš į dušą tada... O kur mūsų daiktai?
-Štai. Juk Robertas nešė visą kelią iki viešbučio. Nematei?
-Ne, - nusijuokiu. Nekreipiau į jį dėmesio...

V dalis
„...kad jį aprėkčiau...“


Merginos – šaunuolės. Paiso mano prašymo daugiau apie užvakar nekalbėti.
Visos linksmai pjaunam grybą hotely. Dieve, kaip faina. Su Vika ir Asta būdama, aš atsigaunu, jaučiu, kad toli gražu nebuvo klaida atvykti čia.
-Einam į kavinę! – sušunka Asta. –Žiauriai ėst noriu.
-Jo, varom, - užriaumoju aš.
-Aš galiu eit? – nedrąsiai klausia Lukrecija.
-Jo, juk tu prie chebros, - nusijuokia Vika.
-Aš prie jūsų nepritampu.
*O taip, fyfačka, mes tryse atrodom ypač kietai.*
-Pritapsi. Tau tereikia mokėt suprast grubius bajerius..., - šypteliu.
-Bet tai...
-Užsikišk! - pajutusi džiaugsmą širdy užrėkiu.
-Ačiū. Stengsiuosi jums netrukdyt.
*Išdresiruosiu aš tave, kad daugiau manęs neužknistum. Hm... bet vis tiek gera aš.*
-Oh my!!! Kas čia? – paklaikusiu veidu pažvelgiu į Astą, pamačiusi daugybę žmonių, plūstančių į antrą viešbučio aukštą.
-Tikriausiai kokia eurovizijos dalyvių spaudos konferencija buvo.
-Į mus, kaip į kokį stebuklą visi žiūri, -nustebusi sako Vika.
-Jo, juk mes zviozdos, - juokiasi Asta.
-O kur kokia kav...
Šį sakinį mane priverčia nutraukti kažkoks vyras, kuris smarkiai į mane atsitrenkia. Taip atsitrenkia, kad aš net prie sienos prilimpu.
-Chamas, - piktu žvilgsiyu į kairę pusę pažvelgusi sako Vika.
-Vau, net sureaguot nespėjau. Tai kur ta kavinė po galais? – nutaisiusi, atseit, rimtą veido išraišką klausiu.
-Rasim rasim, o tau viskas gerai? – susirūpina Asta.
-Jo.
-Kai pavalgysim, paskambinsiu Martynui, kad aprodytų salę, kur vyks tas koncertas. Dar reiks savo berniukus susigaudyt, parepetuot, dainas pažiūrėt, kurias dainuosim..., -lyg užsikirtusi plokštelė kalba Asta.
-Jo, kiškis tu tiktais. O prie ko čia Martynas? – klausiu aš.
-Karočia, supažindins su mūsų darbdaviais, - juokiasi Vika.
O aš vis bandau atsisukti, kad pamatyčiau tą vyrą, kuris į mane atsitrenkė... Ir, keista, ne dėl to, kad jį aprėkčiau...

VI dalis
„...nuostabų kvapą“

20:00. Neseniai grįžom iš salės, kurioje vyks rytdienos koncertas. Viskas super. Tik kaip visada manęs netenkina garso kokybė.
-Vaje, kaip man pilvuką skauda, tikriausiai nuo tų ikrų, kur kavinėj valgėm, - guodžiasi Vika.
-Gerai, kad aš jų nevalgiau, - su pasididžiavimu ištariu. –Ir iš vis, ko čia tie rusai visiems ikrų siūlo? O jei aš jų, pavyzdžiui, nemėgstu? – klausiu nesitikėdama atsakymo.
-O kodėl tu tokia liūdna? – klausia Lukrecijos Asta.
-Kalta jaučiuosi dėl visko...
-Neimk į širdį, - liūdnu balsu ištaria Asta.
-Jo, imk į..., nu pati žinai kur, - garsiai nusikvatoju.
-Tau tik tas ir galvoj, - subara Vika.
-Bet kaip man tą petį skauda, - guodžiuosi...
-Čia dėl to tanko, kuris į tave atsitrenkė? -klausia Asta.
-Jo, - numykiu aš.
Kalbam apie bet ką. Nerišliai, bet linksmai... Aišku ginčinamės, kokias dainas rytoj atliksim ir mergos kalbina pagroti saksu. Aišku, aš kategoriška: NE.
Pagaliau susidėliojom dainų sąrašą. Greit jį išsiunčiu mūsų šokėjams ir muzikantams.
-Jaučiu, kad vis tiek reiks improvizuot, nes viską pamiršim, - priekaištauja Asta.
-Čiulpk tiktais, - kaip visada kandžią frazę numetu.
-Oh my... Jau 22:00, varom gal miegot? Repetuot juk iš pačio ryto eisim, - susirūpinusi sako Vika.
-Kas eis tau ten repuot aštuntą ryto? Atsipeikėk, - kvaila mimika veide aiškinu. –Nors, kad miego norisi, tai faktas. Bent jau man. Einu praustis ir griūnu į lovą...
-Va, iš niekur nieko, - prunkšteli Asta. –Ok, aš po tavęs į vonią.
Eh, nemiga kankina visas tris (Lukrecija seniai jau seiliojasi).
-Davai, einam į koridorių, gerą žaidimą sugalvojau, - išsišiepusi sakau merginom.
-Ir koks jau čia tavo žaidimas? – klausia Vika.
-Taigi žinai, kur dažnai žaisdavom anksčiau...
-Aj... Tai tipo sugalvojai...
-Prisiminiau tiksliau.
-OK, einam, - bekildama iš lovos ištaria Asta.
Žaidimas: spardom guminį kamuoliuką viena kitai, kad jis nepriliestų žemės. Žinau, kvaila, bet juokinga...
-Ėėė... Dūche, žiūrėk kur spiri, į lubas karočia..., - priekaištauju Vikai.
-Tu tyliau tik, kiti miega...
-Uoj, kiti miega, - sarkastiškai ištariu...
Ir besibaigiant šiems žodžiams žengiu kelis žingsnius atgal, kad atspirčiau kamuoliuką. Kaip tik tuo metu, girdžiu, atsidaro už manęs esančios durys ir jaučiu, kad kažkas išeina. Deje, sureaguoju per lėtai... Atsitrenkiu... (again)
-Atsiprašau, - nesulaikydama juoko, sakau vyrui.
-Nieko tokio, - saldžiu balsu pasako jis ir greita nueina.
Net nespėjau pažvelgti jam į akis...
-Man atrodo, kad čia norvegijos atstovas..., - tyliai sako Vika.
-O man atrodo, kad tai tas pats, kuris į tave atsitrenkė, kei ėjai į kavinę, - paslaptingai sako Asta.
-Gali būt, nes pajaučiau tą patį nuostabų kvapą...
Atgal į viršų Go down
Auskariukas
I want my Fairytale
Auskariukas


Pranešimų skaičius : 253
Join date : 2009-05-18

FF: Tikslingas kelias. Empty
RašytiTemos pavadinimas: Re: FF: Tikslingas kelias.   FF: Tikslingas kelias. Icon_minitimePir. 06 08, 2009 11:06 pm

kaip fainai,tesinuko dar xD
Atgal į viršų Go down
Gabi
Pasaulis gražus :))
Gabi


Pranešimų skaičius : 1684
Join date : 2009-05-17
Age : 27
Miestas : Vilnius

FF: Tikslingas kelias. Empty
RašytiTemos pavadinimas: Re: FF: Tikslingas kelias.   FF: Tikslingas kelias. Icon_minitimePir. 06 08, 2009 11:43 pm

Kaip fainai.

DAAAAAAAAAAAAAAAR.
Atgal į viršų Go down
Ingiki
A.Rybak - Fairytale ♥
Ingiki


Pranešimų skaičius : 433
Join date : 2009-05-31
Age : 31

FF: Tikslingas kelias. Empty
RašytiTemos pavadinimas: Re: FF: Tikslingas kelias.   FF: Tikslingas kelias. Icon_minitimeAntr. 06 09, 2009 12:10 am

Tęsk :}
Atgal į viršų Go down
santa.
We'll get a brand new start.
santa.


Pranešimų skaičius : 1536
Join date : 2009-05-16
Age : 30
Miestas : razzledazzle

FF: Tikslingas kelias. Empty
RašytiTemos pavadinimas: Re: FF: Tikslingas kelias.   FF: Tikslingas kelias. Icon_minitimeAntr. 06 09, 2009 12:43 am

Žaidimas: spardom guminį kamuoliuką viena kitai, kad jis nepriliestų žemės. Žinau, kvaila, bet juokinga...
-Ėėė... Dūche, žiūrėk kur spiri, į lubas karočia..., - priekaištauju Vikai.
-Tu tyliau tik, kiti miega...
-Uoj, kiti miega, - sarkastiškai ištariu...


Lūžau :D Tęsinuko ;D
Atgal į viršų Go down
http://twitter.com/unknownartist
Radvi*
Fire burning on t he dancefloor ;**
Radvi*


Pranešimų skaičius : 1255
Join date : 2009-05-20
Miestas : Biržai

FF: Tikslingas kelias. Empty
RašytiTemos pavadinimas: Re: FF: Tikslingas kelias.   FF: Tikslingas kelias. Icon_minitimeAntr. 06 09, 2009 3:47 am

Tesk,ir kuo greiciau...
Atgal į viršų Go down
Neringa
Administratorė
Neringa


Pranešimų skaičius : 1164
Join date : 2009-06-16
Age : 27
Miestas : Kaunas

FF: Tikslingas kelias. Empty
RašytiTemos pavadinimas: Re: FF: Tikslingas kelias.   FF: Tikslingas kelias. Icon_minitimePen. 07 03, 2009 11:06 pm

More more more ;D
Atgal į viršų Go down
undinele

undinele


Pranešimų skaičius : 735
Join date : 2009-05-28
Age : 33
Miestas : Kaunas

FF: Tikslingas kelias. Empty
RašytiTemos pavadinimas: Re: FF: Tikslingas kelias.   FF: Tikslingas kelias. Icon_minitimePen. 07 03, 2009 11:17 pm

reik dar, toks neiškraipytas gyvenimas. daugmaž ;)
Atgal į viršų Go down
Sponsored content





FF: Tikslingas kelias. Empty
RašytiTemos pavadinimas: Re: FF: Tikslingas kelias.   FF: Tikslingas kelias. Icon_minitime

Atgal į viršų Go down
 
FF: Tikslingas kelias.
Atgal į viršų 
Puslapis 11

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
 :: Pabaiga :: FanFiction archyvas-
Pereiti į: