Kai sudūžta svajonės...

Svečias

Aš tokia pati kaip ir Ieviūs.

Ir jau didelė užuojauta tavo veikėjai, jeigu chemoterapija bus. Čia vienas iš tų atvejų, kai galėčiau parašyt medicininę paskaitą, bet užteks to, kad ji visiškai išseks, nuo cheminių vaistų nupliks ir apskritai, bus lyg vaikštantis lavonas[nėėė, aš dabar nesijuokiu, nes tiesa yra tokia.]

Temos pavadinimas: Re: Kai sudūžta svajonės... Kv. 06 04, 2009 1:04 am

Kada tęsinio sulauksim? :juokiasi:

Temos pavadinimas: Re: Kai sudūžta svajonės... Kv. 06 04, 2009 1:15 am

Nežinau. May be rytoj. xD

Temos pavadinimas: Re: Kai sudūžta svajonės... Kv. 06 04, 2009 2:00 am

EIK
TU
SAUlabai grazi istorija tik as vieno nesuprantu ar ji norvege ar alex lietuvis?

Temos pavadinimas: Re: Kai sudūžta svajonės... Kv. 06 04, 2009 2:47 am

Šiaip neakcentavau to. Bet tebunie norvegai abu. xD
Dėkui.

Temos pavadinimas: Re: Kai sudūžta svajonės... Kv. 06 04, 2009 2:42 pm

prasom

Temos pavadinimas: Re: Kai sudūžta svajonės... Kv. 06 04, 2009 7:29 pm

Tęsinio greičiau.

Temos pavadinimas: Re: Kai sudūžta svajonės... Kv. 06 04, 2009 10:10 pm

Kada tęsinys? :44:

Temos pavadinimas: Re: Kai sudūžta svajonės... Kv. 06 04, 2009 10:20 pm

Ainu rašyt. xD

Temos pavadinimas: Re: Kai sudūžta svajonės... Kv. 06 04, 2009 10:21 pm

Yes...

Temos pavadinimas: Re: Kai sudūžta svajonės... Kv. 06 04, 2009 10:38 pm

Greičiau.

Viskas per daug įdomu.

Temos pavadinimas: Re: Kai sudūžta svajonės... Kv. 06 04, 2009 10:49 pm

Džiaugsmas pro ašaras.
Vienas kitą apsikabinę verkėme. Žinau. Alexas nenorėjo, kad matyčiau, jog jis verkia. Ir ne dėl to, kad būtų gėda ar panašiai. Ne. Dėl to, kad aš neliūdėčiau dar labiau ir dėl to, kad aš negalvočiau jog viskas taip beprasmiška. Nors viskas taip ir buvo. Beprasmiška. Tie keli gydytojo žodžiai sugriovė viską.
-Kodėl man?-galvojau..

Suskambo Alexo telefonas. Jis manęs nepaleido iš glėbio ir ieškojo kišenėje mobiliojo.
-Klausau.-pasakė Alexas.
Alexas atsitraukė nuo manęs. Mačiau kaip jo veidas šiek tiek prašviesėjo. Nors akys buvo ašarotos.
-Ačiū kad pranešėt. Gerai aš su jumis vėliau susisieksiu.
Padėjęs ragelį jis nusišypsojo.
-Eva, mes tai padarėme. –apkabino mane.
-Ką padarėme?-nesupratau apie ką jis kalba.
-Mes laimėjome!-sušuko ir pakštelėjo man į skruostą.
-Ką? Mes? Kaimėjom? Aš ir tu? Ką? Negali būti.
-Taip. Aš ir tu. Mes. Laimėjome konkursą.
Minutėlę buvau pamiršusi avo sielvartą. Buvau laiminga kaip vaikas. Bet staiga man vėl pradėjo riedėti skruostu ašaros.
-Bet Alexai, mes juk negalėsim važiuoti. Man bus gydimas. Aš sužludžiau ne tik savo, bet ir tavo svajones.
-Nesvarbu. Nevažiuosim dabar, važiuosim po metų. Ar dar vėliau. Kai būsi sveika. –pasakė jis šypsodamasis.
-Bet argi taip galima? Jie lauks?
-Aišku galima, kvailute. Mes laimėjome, mūsų reikalas kada mes išvyksim į turą.
Stipriai stipriai jį apkabinau.

Vėliau kiek prisnūdau. Buvau pavargusi. Alexas irgi. Jis miegojo pasidėjęs galvą ant mano rankos.
Sapnavau. Tas sapnas. Vėl. VĖL. Tik dabar man jau viskas aišku. Taip ir maniau, kad tas sapnas reikšmingas. Dabar suprantu. Pradėjau garsiai verkti. Nenorėjau to daryti, bet nepajėgiau kitaip. Išgirdęs mano verksmą Alexas pabudo.
-Kas tau?-žiūrėjo į mane. –Nusiramink. Viskas praeis.
-Alexai, dabar tikrai žinau. Aš mirsiu. Mirsiu.
-Nekalbėk taip. –tildė jis mane.
-Naktį preiš tai kai mes pirmą kartą susitikome aš susapnavau sapną. Jame mačiau tik akis. Tavo akis. Ir girdėjau balsą kuris šaukė mano vardą. Jį sapnavau begalę kartų. Vėliau tame sapne tu verkei, o mane kažkas vedėsi šaukdamas. Dabar suprantu, kas buvo tas balsas ir kas mane išsivedė. Tai buvo mirtis. Viskas labai pranašinga. Vos susapnavus šį sapną sutikau tave, o dabar ta liga. –pasakojau viską Alexui.
-Eva, sapnai nieko neįrodo. Viskas mums bus gerai. Tu pasveiksi. Mes gyvensim ilgai ir laimingai.-kalbėjo jis glostydamas mano plaukus.
-Bet Alexai. Viskas taip aišku..

Tada duris pravėrė gydytojas.
-Turiu jums naujieną.-pasakė daktaras.
-Kokią?-paklausė Alexas.
-Panlės Evos liga dar nėra labai išsiplėtojusi. Yra galimybė viską pataisyti nenaudojant chemijos terapijų. Dabar ji gauna vaistus. Jums reikia vykti į sanatoriją, kurioje jumis bus tinkamai pasirūpinta.
-Gerai. Mes važiuosime. Aš ją lydėsiu. –atsistojęs pasakė Alexas.
-Bet visas gydymas trunka apie metus.
-Laikas nesvarbu. Svarbus rezultatas. –dėstė Alexas.
-Tada jums reikės vykti į Jungtines Amerikos Valstijas.
-Vyksim bet kur, svarbu, kad pavyktų.
-Alexai, tu negali palikti visko čia. Kaip tavo studijos, darbas?-įsiterpiau.
-Svarbiausia TU. Studijos, darbas, viskas palauks.-priėjęs prie manęs pasakė jis.
-Tai sutinkate ar norite dar pagalvoti?-paklausė gydytojas.
-Ne. Nėra ko galvoti. Mes vysktame.-užtikrintai pasakė Alexas.
-Gerai. Tada panelė Eva dabar gali vykti namo. Ir kuo greičiau turite išvykti. Nes gydymas turi būti pradėtas kuo greičiau. –pasakęs gydytojas, išėjo.
-Eva, girdėjai? Tu pasveiksi. Tau nereikės net jokių cheminių gydymų. Viskas sustvarkys.
-O kad taip būtų. Na bet reikia bandyti visas galimybes. –pasakiau.

Svečias

Išsisukai be chemoteripijos >.< pagailo veikėjos plaukų? xD

Faaainai. Daaaar <3

Temos pavadinimas: Re: Kai sudūžta svajonės... Kv. 06 04, 2009 10:56 pm

Teisingai galvoja.

Tęsinio!!!

Temos pavadinimas: Re: Kai sudūžta svajonės... Kv. 06 04, 2009 10:56 pm

Koks Alexas mielas, nu šakės, negaliu, pavydžiu :26: xD
Tęsiniooo

Temos pavadinimas: Re: Kai sudūžta svajonės... Kv. 06 04, 2009 11:48 pm

Dėkui už komentarus.

Temos pavadinimas: Re: Kai sudūžta svajonės... Kv. 06 04, 2009 11:51 pm

Tęsk.... :44:

Temos pavadinimas: Re: Kai sudūžta svajonės... Pen. 06 05, 2009 12:59 am

tesinuka plyz laaabai idomu
bet man idomu ar jinai pasveikas

Temos pavadinimas: Re: Kai sudūžta svajonės... Pen. 06 05, 2009 1:59 am

Nu žiūrėsim žiūrėsim kaip čia bus. xD
Dėkulis. (:

Temos pavadinimas: Re: Kai sudūžta svajonės... Pen. 06 05, 2009 11:08 pm

Žmonių minia.
Po maždaug poros valandų buvau pasiruošusi važiuoti namo. Alexas buvo nuvažiavęs į mano namus, paimti mano rūbų, nes į ligoninę aš buvau atvežta su ilga, koncertui skirta suknele. Sėdėjau ant lovos ir laukiau Alexo. Netrukus jis atsidarė durys ir pro jas įėjo išsigandęs ir visas uždusęs.
-Kas tau buvo?-paklausiau.
-Oj.. Neptikėsi, kas ten lauke darosi. Vos prasibroviau pruo juos.
-Pro ką?-klausiau.
-Pro žurnalistus ir gerbėjus. Jie viską žino.-pasakė prisėdęs.
-Ką žino?-klausinėjau.
-Na.. Apie ligą.
-O Dieve?Kaip jie tai sužinojo?
-Jie viską sužino.-pasakė Alexas. –O beje mes daug gerbėjų turime. –nusišypsojo.
-Tikrai?-šyptelėjau.
-Aha. Na gerai eime. Eisime pro galines duris. –paėmęs daiktus pasakė Alexas.
-Gerai. Eime.
Išėjome. Tikėjomės, kad pro čia išeisime nepastebėti. Bet vos Alexas pravėrė duris.. Išgirdome… -Jie čia!
-O Dieve. –tepasakė Alexas.
Vos tik mes išėjom laukan, pasipylė žuranalistų klausimai: -Ar jūs išgyvensite? –Ar jūs pora? –Kaip jaučiatės laimėję konkursą? Ir taip toliau.. –Ar jūs išgyvensite? Šitas klausimas buvo pats skaudžiausias. Dėl jo vėl prisiminiau viską. Visą tą sielvartą dėl ligos. Mes ėjome. Beveik bėgome. Alexas laikė mane už rankos. Į nė vieną klausimą mes neatsakėme. Praeidama mačiau kaip kelios mergaitės laikė plakatus. Viename iš jų: “Alexai, mes tave mylim!”, kitame “Jūs geriausi!” ir dar vienas. Kuris privertė mane sustoti. Tai: “Eva, laikykis. Mes su tavim!” Tada mano širdis ir džiaugėsi ir liūdėjo. Liūdėjo dėl ligos. Džiaugėsi dėl to, jog kažkas manimi domisi, kažkas linki man sėkmės. Kažkas mane palaiko. Man buvo taip gera dėl to. Ir ši grupelė žmonių, mūsų gerbėjų atsirado vos per dieną. Negalėjau tuo patikėti. Galų gale, mes su Alexu sėdėjome mašinoje.
-Viskas. Mes saugūs. –kalbėjo Alexas.
-Taaaip. –šyptelėjau.
-Ką gi. Važiuojame.
-Mhm. –tesumykiau, nes mano akyse vis dar stovėjo tas plakatas.
Grįžom pas mane į namus. Iškart nuėjau atsigulti, nes taip padaryti privertė Alexas. Tiesa, man juk reikia dabar saugoti savo sveikatą. Kol gulėjau atėjo Alexas.
-Na va tvarka. Užsakiau bilietus. Išskrendam po savaitės. –pasakė ateidamas Alexas.
-Jau po savaitės?-paklausiau.
-O ko laukti? Kuo greičiau tuo geriau.
-Na taip..-pasakiau.
-Per šią savaitę turėsiu gyventi pas tave. –pasakė Alexas.
-Pas mane?-nustebau.
-Na taip. Juk tavimi turi kažkas rūpintis. Negaliu palikti tavęs vienos.
-Neperdėk. Nėra dar taip baisiai. –nusišypsojau.
-Aišku nėra, bet atsarga gėdos nedaro. –pasakė žiūrėdamas į mane susirūpinęs.
-O man atrodo kad nori likti pas mane dėl kitų priežasčių.-pasakiau šėlmiškai nusišypsojus.
-Ir dėl ko gi?-paklausė Alexas ir mane pabučiavo.

Temos pavadinimas: Re: Kai sudūžta svajonės... Pen. 06 05, 2009 11:11 pm

kaip fainai,dar...

Temos pavadinimas: Re: Kai sudūžta svajonės... Pen. 06 05, 2009 11:13 pm

Tęsinuko!!!

Ir kuo greičiau tuo geriau.

Temos pavadinimas: Re: Kai sudūžta svajonės... Pen. 06 05, 2009 11:18 pm

Malonu, kad patinka. :)

Temos pavadinimas: Re: Kai sudūžta svajonės... Št. 06 06, 2009 1:48 am

Vouč. ^^ Galas lb patiko.

Temos pavadinimas: Re: Kai sudūžta svajonės... Št. 06 06, 2009 2:44 am

Kaip fainai(inlove);DD

» New FF Svajonės kartais išsipildo THE END