The Norwegian life. [TNL]

Ne dabar.

palauksim, palauksim ;)))

Laukit, daug kantrybės turėkit.

o kada bus?

Sekmadienį grįšiu, tad kokį pirmadienį turėtumėt matyt naują TNL dalį.

aaa...gaila manes tada nebus:(

ne tiek ir daug parašei, kol manes net xD
patiko, lauksiu tesinio ;}

Gi rašiau, jog užsiėmus.
Ir šiaip, sakau, jog darysiuos atostogas, nuo TNL.

Palaukit, palįsiu po dušu ir imsiuos nurašinėjimo. :}

Jubiliejus. Pildome pažadus. Nebeskaičuosim.
Gretė perskambino. Gal gi Džėjui atsitiko kas blogo. O šis pasakė merginai, jog ji turinti ateiti į vieną Oslo kavinių,- turi kai ką svarbaus pasakyti.
Bakalaurė po pokalbio grįžo į svetaię susikrimtusi. Alexanderis, žinoma, tai pastebėjo ir pasiteiravo, kas nutiko, kas skambino. Gretė nedvejodama viską papasakojo.
- Palauk, kurioje kavinėje tu turi susitikti su juo?- pertraukė ją susimąstęs Alexandras.
- Na, toje, Jopermaigeno gatvėje.
- Tada aš turiu planą,- išsišiepė Alexas.
Po gerų dešimties minučių pora jau buvo Jopermaigeno gatvėje, stovėjimo aikštelėje, mašinoje iš kurios puikiai matėsi kavinė. Ją supo pušynėlis, o užeiga taip ir vadinosi- „Pušynas“.
Porelė išsiskirstė. Gretė patraukė link pušyno ir pasislepė po gana aukšta pušimi, o vieta buvo tiesiog nuostabi scenos stebėjimui, nes kavinė buvo lauko.
Lexas ėjo link staliuko, prie kurio sėdėjo šokėjas. Prisėdo:
- Tikiuosi, jog nieko nelauki.
- Na, tiesą pasakius, laukiu. Gretės. Nežinojai?.. Ech, gi tu jai tik buvęs- suniurnėjo Džėjus, akivaizdžiai pasipiktinęs Sašos sutrukdymu.
- Žinau tik, tiek, kad ji peršalo... Haylen pasakė,- pakėlė antakį smuikininkas.- Tai ko iš jos norėjai?
- Pakalbėti apie pasirodymą. Turiu pasiūlymų pritariančiosioms, maniau, jog ji pasakys Hayl.
- Sakyk man.
- Ne!- „Frikar“ narys supanikavo.- Čia juk pritarinčiosioms.
- Taigi aš esu solistas, ir be mano žinios nieko keisti negalima,- pervertė savo rudas akis Alexanderis.
- Na gerai,- atsiduso Džėjus.- Kviečiau ją ne dėl to. Manau, jog tu jai nebepatinki.
- Manyk iš naujo!- išlindusi iš pušyno žaliaakė sudavė stiprų antausį šokėjui ir nubėgo iš paskos Alexui, link mašinos.

Tesinio.

Heh, Gausit kitą savaitę. Nes išvažiuosiu. ;D

Bet cia gerai Gretė su Lexium sugalvojo :juokiasi: :12:
lauksim dar... ;D

Lauksim lauksim:)

Galbūt šiandien, po topo, gausit. ;D

Taj būtų labai gerai. :juokiasi:

Staigmena.
Likusias keletą dienų iki šeštadienio, kada turėjo vykti Norvegijos Eurovizijos atrankos pusfinalis, komanda įtemptai ruošėsi pasirodymui. Repeticijos vyko po šešias valandas per parą. Alexanderis ir Haylen su Grete dainuodavo iki paskutinio diafragmos susitraukimo, o „Frikar“ šoko iki nukritimų. Džėjus, po incidentų, paliko tyleniu, kai anksčiau iki pilvo skausmų juokdavosi iš kiekvienos Hayl nepataikytos natos ar nepavykusio šokėjo Semo salto. Dabar rudaakis tik rūsčiai nužvelgdavo kiekveną artimesnį Gretės ryšį su Alexandru, ir bandydavo susitelkti tik į šokį ir jo žingsnelius.
Atėjo lemtingasis šeštadienis. Jų numeris šeštas. Begalinis jaudulys. Viena ne taip sugrota, sudainuota nata, ar negerai atliktas judesys... ir jiems- galas. Galas tapti pasaulinėmis žvaigždėmis, galas gauti milijardinius kontraktus, galas „Fairytale“ tapti hitu, galas išvažiuoti į Rusiją, galas dalyvauti gėjų parade. Galas.
Trys, du, vienas. Tiesioginis eteris. Prisistato vedėjai, kurie susako dalyvių eilės tvarką (pasakius apie šeštą numerį, žiūrovai ėmė klykti), paaiškina televizijos žiūrovams, kaip balsuoti už patikusią dainą. Pristato žiuri ir, po ovacijų, pakviečia į sceną pirmąjį numerį.
„Ką gi, pradėti renginį visada yra sunkiau“- pamanė Gretė, ir ji neklydo. Greitai nuostabią melodiją sugadino jaudulio pilnas, ausis veriantis moters riksmas. Praktiškai opera.
Laikas komandai prabėgo neapsakomai greitai. Tik spėjo įsijausti į melodiją- ši baigdavosi.
Trečias ir ketvirtas numeriaibuvo tokie nuobodūs, jog net ir šokėjai ėmė traukti „Fairytale“. Žingsnius juk mokėjo netgi idealiai.
Vedėjai pakvietė penktąjį numerį, su lyriška kantri stiliaus balade, tad tai suteikė Alexui daugiau šansų. O šis sumurmėjo:
- Keliam užpakalius chėbryte,- komanda susijuokė ir atsistojo. Kol dainininkai taisėsi mikrofonus, „Frikar“ lėtais žingsniais patraukė link scenos. Saša pasiėmė savo smuiką ir su pritariančiosiomis nusekė šokėjus.
Skambėjo paskutiniai baladės akordai, pasibaigus dainai, komanda prasilenkė su kantri grupe, kuri dainavo penkuoju numeriu. Jų veidai švytėjo, ir komandai tai buvo ne į naudą.
Scena. Šviesos. Prieš akis- komisija, o už jų žiūrovai. Dauguma jų- paauglės, kurios tylėjo, o rankose laikė plakatus, tokius kaip „Myliu Rybaką“, „Alexas- mano pasaka“, „Alexander Rybak- tiesiog angelas nukritęs tiesiai iš dangaus“ ir pan.
Saša išsišiepė, pasidėjo smuiką ant savo peties ir pačiupęs stryką, ėmė griežti.
Smuiko partija. Minia nebetylėjo, o švilpė, plojo ir net trypė. Be abejonių- „Fairytale“ Norvegijos atrankos favoritė.
Pritūpimas. Pirmas posmas. Priedainis. Haylen ėmė eiti link Alexo, Gretė- iš paskos.
- Every day, we started fighting.
- Tatatarararara.
- Every night, we fell in love.
- Tatarara.
Ir taip tesęsi iki dainos galo. Žodžiu, sudanavo puikiai. „Frikar“ sušoko irgi be priekaištų.
Po dainos,- užkulisiai. Pokalbiai, netgi kitų apkalbos.
Vedjai paskelbė, jog balsavimas baigtas. Paskelbus rezultatus, paaiškėjo, jog „Fairytale“ vėl buvo daina numeris vienas. Komandą pakvietė ant scenos.
Vedėjas padavė savo mikrofoną žiuri pirmininkui:
- Taip, „Fairytale“ be abejo, yra hitas. Taigi, Alexanderi, klausykis įdėmiai, nes pasiūlymų nekartoju antrąkart.
Gretė dėbtelėjo į Alexą. Šis buvo sumišęs.

idomu, idomu... :44:
lauksiu dar ;DDD

Lauk. ;D

Galbūt rytoj.